EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
APIE MUS
D. Kvietkevičiūtė: „Gobelenai, įsigyti Valdovų rūmų ekspozicijai – išskirtinės vertybės“

Liucija Armonaitė

Danutė Kvietkevičiūtė.
Lietuviška pasaka, 1994 m.
Arūno Baltėno fotografija
Gotikinio gobeleno fragmentas „Eitynės su drambliais“, XVI a. pirma pusė, Flandrija
Gobelenas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju herbu, XVI a., Flandrija
Tekstilininkė Danutė Kvietkevičiūtė.
Arūno Baltėno fotografija, 2009 m.
2009 m. spalio 14 – lapkričio 11 d. Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje veikia tekstilininkės Danutės Kvietkevičiūtės personalinė paroda „Žydinčios valandos“.

Tai retrospektyvinė šių metų birželį gražaus jubiliejaus sulaukusios gerai žinomos Lietuvos tekstilininkės paroda. D. Kvietkevičiūtės kūriniai jau įėjo į mūsų dailės aukso fondą, jos gobelenai kartu su kitų menininkų darbais nuo 1967–ųjų keliauja po šalies ir tarptautines parodas, o 1977 m. išaustas „Duonos žydėjimas“ jau šeštus metus reprezentuoja Lietuvą mūsų šalies ambasadoje Briuselyje. Menotyrininkai, dailės istorikai D. Kvietkevičiūtės gobelenus įvardija kaip išskirtinius, tobulus kūrinius, pavadina net šedevrais. Tačiau autorė paprieštarauja: „Kokie šedevrai?! Ko verti mano ir kitų šių dienų mano kolegų tekstilininkų kūriniai lyginant su senųjų meistrų darbais?! Štai senųjų meistrų gobelenai, įsigyti būsimai Valdovų rūmų ekspozicijai – tikrai išskirtinės vertybės. Šalia jų bevertis auksas, net didžiausi pinigai! Nueikite į Taikomosios dailės muziejų ir gerai įsižiūrėkite!“

Daugiau kaip keturias valandas – tarp spaudos konferencijos ir jos personalinės parodos „Žydinčios valandos“ atidarymo D. Kvietkevičiūtė vaikštinėjo po muziejaus sales – tyrinėjo prieš kelis šimtmečius sukurtus darbus. Nusijuokia, kad ir ilgiau žiūrinėtų, bet salėje buvo išjungta šviesa...

„Valstybė įsigijo labai senų ir vertingų gobelenų! Pamenat, keli neišmanėliai viešai šaipėsi iš gobeleno „Eitynės su drambliais“ ir vis apie dramblio užpakalį kalbėjo? O juk ten – gotikinio gobeleno fragmentas! Tad gali būti užpakalis, viena ausis ar viena koja. Tai neišpasakytai brangaus, sunkiai užsienyje randamo daikto fragmentas. Brangenybė! Ja turime didžiuotis, – kategoriškai pareiškia D. Kvietkevičiūtė. – Tik pagalvokime, juk matome XVI a. pirmoje pusėje Belgijoje išaustą gotikinį gobeleną. Įdomu tyrinėti šio gobeleno piešinį. Žmonių figūros, priekyje gražiai stilizuota jauna didikė, net gėlės – viskas iš Viduramžių. O žmonių judesiai?! Juk gotika turėjo savo judesius. Jie visai kitokie, nei baroko.“

Būtent „Eitynės su drambliais“ ir heraldinis XVI a. viduryje Flandrijoje išsaustas gobelenas, kurį, tikėtina, Žygimantas Augustas užsakė Vilniaus rezidencijai, o Valdovų rūmai šių metų pavasarį įsigijo aukcione Paryžiuje, labiausiai žavi tekstilininkę.

„Kaip įvertinti šį heraldinį gobeleną?! Tai – neįkainojamas kūrinis ir niekaip nesuprantu, koks kvailys jį galėjo parduoti, – stebisi menininkė. – Brangus, nes išaustas daugiau kaip prieš 460 metų, nes jame – mūsų valdovų ir jų valdomų žemių herbai. Visa praeitis! Jos dvasia alsuoja, susieja mus su tais laikais, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė garsėjo Europoje, o mūsų karalių ir didikų šeimos jungėsi su Lenkijos, Italijos, Rusijos ir kitų valstybių garbingiausiomis šeimomis ir valdovais. Gobelenas mums primena apie Lietuvos vietą Europos istorijoje. Labai ilgai stovėjau prie šio darbo. Kad koks spindulys iš jo į mane atklystų...“

Moteris aistringai kalba apie senųjų meistrų darbus. Kaip didžiausią sukrėtimą prisimena studentų viešnagę Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas), kai Ermitaže pamatė Egipto faraono tuniką, išaustą iš lino. Jis toks plonytis, jog vieną gramą sudaro 300 metrų verpinio. Nuo tada, pasak D. Kvietkevičiūtės, ji savo darbams pasirinko plonus siūlus, nors kolegos, sekdami laikmečio madomis ir siekdami originalumo, išbandė audimą iš virvių, vielos ar dar kokių neįprastų medžiagų.

„Žinot kodėl senieji gobelenai gali sudominti šiuolaikinio meno gerbėjus? – netikėtai paklausia pašnekovė. – Todėl, kad kai kur galima pamatyti iširusių siūlelių. Tie iširimai tarsi susieja darbus su šiuolaikiniu menu. Per tas iširusias audinio vietas tarsi prabyla gobeleno dvasia, – kaip žmogus, pradedantis kalbėti, atveria savo sielą. Reikia tik įsižiūrėti į tas nepaprastai gražias gobelenų vietas, kur siūleliai net skamba tarsi muzika...“


 

Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai