EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į skyriaus pradžią   Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Krokuvos Jogailos universitetas Valdovų rūmams padovanojo Aleksandro taurės kopiją

Aleksandro Jogailaičio taurė
Krokuvos Jogailos universiteto rektorius, garsus fizikos profesorius Karol Musioł ir šio universiteto muziejaus Collegium Maius direktorius, žymus lenkų teisininkas ir teisės istorikas, profesorius Stanisław Waltoś 2009 m. liepos 5 d. 11 val. padovanojo atkurtiems, bet iki galo neįrengtiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams unikalią dovaną – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1492–1501/1506) stiklinės taurės tikslią rankų darbo kopiją.

Taurės originalas yra saugomas Krokuvos Jogailos universiteto muziejaus Collegium Maius lobyne. Per stebuklą 500 metų išlikusi unikali paauksuota stiklo taurė yra Venecijos meistrų darbo. Lietuvos paveldui ir Valdovų rūmams taurė svarbi ir reikšminga todėl, kad papuošta ypatinga emalio tapybos heraldine kompozicija. Jungtinio herbo skydas, laikomas angelų, yra sudarytas iš šešių laukų. Didžiausiame širdies lauke pavaizduotas Lietuvos valstybės heraldinis ženklas – Vytis. Dviejuose viršutiniuose laukuose nupiešti Aleksandro tėvų (Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės) herbai – Lenkijos Erelis ir Habsburgų Juosta. Trys apatiniai laukai vaizduoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių herbus – Kijevo Angelą (arba arkangelą Mykolą), Voluinės Kryžių ir Smolensko arba Žemaitijos Lokį. Tokia heraldinė kompozicija, pasikartojanti Aleksandro Jogailaičio didžiajame antspaude bei iš dalies atsispindinti Valdovų rūmams įsigytame Žygimanto Augusto gobelene, akivaizdžiai liudija, jog ši taurė sukurta Aleksandrui Jogailaičiui, kai jis buvo tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, t. y. tarp 1492 ir 1501 m. Iki tapdamas ir Lenkijos karaliumi 1501 m. Aleksandras nuolatos rezidavo Vilniuje ir, kaip manoma, perkėlė savo pagrindinę rezidenciją iš Vilniaus Aukštutinės pilies į Žemutinę, čia pradėdamas didelio masto statybas ir ankstesnę gynybinę pilį paversdamas bundančių Naujųjų laikų rezidencijos reprezentacinius poreikius atitinkančiais vėlyvosios gotikos rūmais. Dalis atkurtų Valdovų rūmų erdvių, perdengtų gotikiniais skliautais, kaip tik ir atkuria šių Aleksandro rūmų įvaizdį. Taigi, senoji taurė, papuošta lietuviška Aleksandro heraldika, yra neabejotinai viena iš nedaugelio žinomų ir pasaulyje išlikusių vertybių, kurią tiesiogiai galima susieti su Valdovų rūmų istoriniais rinkiniais. Būsimojoje Valdovų rūmų ekspozicijoje Aleksandro Jogailaičio taurės kopija bus rodoma Lobyno, arba iždinės, salėje kartu su kitomis svarbiausiomis regalijomis, relikvijomis, brangenybėmis ir retenybėmis. Nuo liepos 7 d. itin vertingą dovaną galima pamatyti Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje Lietuvos tūkstantmečio parodoje „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“.

Aleksandras Jogailaitis, nors istoriografijos dažnai vertinamas kontraversiškai, daug nusipelnė Lietuvos valstybei, jos administravimui, parlamentinės sistemos formavimuisi. Jam valdant Vilnius buvo apjuostas gynybine siena, jo dvaras tapo kultūros ir meno sklaidos centru, Valdovų rūmuose buvo pradėta kaupti biblioteka. Daugiau laiko leisdamas Lietuvoje, Aleksandras Jogailaitis čia ir mirė 1506 m., buvo pašarvotas Vilniaus rūmuose bei palaidotas Vilniaus katedroje. Joje atrasti Aleksandro Jogailaičio palaikai ir šiandien ilsisi mauzoliejuje po Šv. Kazimiero koplyčia.

Valdovų rūmų vertybių kolekciją liepos 5 d. papildė ir dar dvi Lietuvos mecenatų dovanos. Garsaus Kauno kolekcininko ir bukinisto Vidmanto Staniulio, jau dovanojusio Valdovų rūmams retą XVII a. knygą, sūnus Nerijus padovanojo vieno žymiausių vokiečių Švietimo epochos istorikų ir filologų, Getingeno universiteto profesoriaus Augusto Liudviko von Schlözerio monumentalią knygą – „Lietuvos, Kuršo ir Livonijos istoriją“, išleistą Halėje 1785 m. Dar vienas Kauno kolekcininkas – Vitalijus Vėteris – padovanojo retą XVII a. pradžios, 1633 m. Krokuvoje išleistą knygą, kurioje publikuojami Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos valdovo Žygimanto Vazos dokumentai. Šios knygos labai praturtins Valdovų rūmuose jau sukauptą daugiau nei 60 istorinių Lietuvos žemėlapių ir knygų rinkinį, kuriame be kitų vertybių yra ir vadinamasis Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis, III Lietuvos Statuto leidinys, Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorija“, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Lyrika“, Kazimiero Semenavičiaus „Artilerijos menas“ ir kiti vertingi lituanistiniai leidiniai. Iki šiol Valdovų rūmams vertingas dovanas – graviūras, knygas, auksakalystės kūrinius, gobelenus, skulptūras – yra padovanoję pasaulinio garso atomo fizikas ir kolekcininkas dr. Tomasz Niewodniczański, verslininkai broliai Nicolas, Oliver ir George Ortiz, kolekcininkas Edmundas Armoška, kolekcininkas Andrejus Balyko ir verslininkas Antanas Bosas, lietuvių išeivijos JAV kultūrininkai Lilė ir Valentinas Ramoniai, Vokietijos dailės istorikas dr. Meinolf Siemer, Kauno bukinistas Vidmantas Staniulis.

Iliustracija:


 

Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai