EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje skirtas apdovanojimas Valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų konsultantui Ježiui Tadeušui Petrusui

2011-07-11

Žalgirio mūšio jubiliejui skirtos parodos katalogo pristatyme (2011 m. sausis)
Žalgirio mūšio jubiliejui skirtos parodos katalogo pristatyme
(2011 m. sausis)
Simbolinio Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse su profesoriumi Jerzy Lileyko (2009 m. liepa)
Simbolinio Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse su profesoriumi Jerzy Lileyko (2009 m. liepa)
Trakų pilyje su Vavelio pilies direktoriumi profesoriumi Jan Ostrowski (2009 m. liepa)
Trakų pilyje su Vavelio pilies direktoriumi profesoriumi Jan Ostrowski (2009 m. liepa)
Krokuvos Vavelio karališkoji pilis iš miesto pusės
Krokuvos Vavelio karališkoji pilis iš miesto pusės
Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Lenkijos ir Lietuvos valdovų rezidencija
Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Lenkijos ir Lietuvos valdovų rezidencija
Parodos „Vavelis Vilniuje“ atidaryme (2009 m. liepa)
Parodos „Vavelis Vilniuje“ atidaryme (2009 m. liepa)
Vavelio rūmų barokinėje salėje
Vavelio rūmų barokinėje salėje
Vavelio pilies kalnas su katedra ir valdovų rezidencija
Vavelio pilies kalnas su katedra ir valdovų rezidencija
Vavelio pilies kalnas su katedra ir valdovų rezidencija
Vavelio pilies kalnas su katedra ir valdovų rezidencija
Pasirašant bendradarbiavimo sutartį tarp Vavelio karališkosios pilies ir Valdovų rūmų muziejaus (2009 m. kovas)
Pasirašant bendradarbiavimo sutartį tarp Vavelio karališkosios pilies ir Valdovų rūmų muziejaus
(2009 m. kovas)
Simbolinio Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse (2009 m. liepa)
Simbolinio Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse (2009 m. liepa)
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius
Vavelio rūmų arkadų kieme
Vavelio rūmų arkadų kieme
Vavelio pilies seniausioji gotikinė dalis, menantį Jogailos ir Jadvygos laikus
Vavelio pilies seniausioji gotikinė dalis, menantį Jogailos ir Jadvygos laikus
Vavelio rūmų renesansinis arkadinis kiemas
Vavelio rūmų renesansinis arkadinis kiemas
Vavelio rūmų renesansinis arkadinis kiemas
Vavelio rūmų renesansinis arkadinis kiemas
Vavelio rūmų renesansinis kiemas iš trečiojo aukšto arkados
Vavelio rūmų renesansinis kiemas iš trečiojo aukšto arkados

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, Lenkija) pirmajam direktoriaus pavaduotojui ir vyriausiajam rinkinių saugotojui Ježiui Tadeušui Petrusui (Jerzy Tadeusz Petrus) Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu paskirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. Sutikus Lenkijos Respublikai, J. T. Petrusui apdovanojimas bus įteiktas artimiausios valstybinės šventės metu.

Apie J. T. Petrusą ir jo nuopelnus Lietuvai

Ježis Tadeušas Petrusas yra Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių direktoriaus pirmasis pavaduotojas muziejininkystei ir vyriausiasis fondų saugotojas bei inventorintojas, Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje Meno istorijos komisijos narys, vienas iš žinomiausių ir produktyviausių Lenkijos dailės istorikų, menotyrininkų, pasaulyje garsus muziejininkas ir muzeologas, parodų organizatorius bei kuratorius, paminklosaugininkas, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo konsultantas, nuolatinio bei sistemingo bendradarbiavimo tarp Lenkijos ir Lietuvos kultūros, mokslo, paveldo institucijų skatintojas, bendrų projektų iniciatorius ir įgyvendintojas.

Išskirtinius J. T. Petruso nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos kultūrai galima suskirstyti į kelias grupes.

Pirmiausia J. T. Petrusas savo studijose daug dėmesio yra skyręs Lietuvos istorijai, paveldui, muziejininkystei. Lietuvos tematiką visada pristato objektyviai ir išsamiai.

Ypač dideli J. T. Petruso nuopelnai yra skatinant mokslinį ir kitą profesinį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos, Krokuvos ir Vilniaus, įgyvendinant ilgalaikio bendradarbiavimo programas, remiantis sutartimis su Lietuvos institucijomis (pvz., Lietuvos dailės muziejumi, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais).

Neeiliniai J. T. Petruso nuopelnai, rengiant Lenkijos ir Lietuvos bendro paveldo parodinius ir leidybinius projektus, specialistų mainus. Jo dėka Lietuvos kultūros institucijos nemokamai gavo kelių šimtų lituanistinių vertybių ikonografinę medžiagą, mokslinius aprašus, leidimus susikurti unikalių vertybių kopijas (pvz., Lietuvos valdovų portretus).

J. T. Petrusas yra vienas iš pagrindinių oficialių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projekto konsultantų, mobilizavusių kitus Vavelio specialistus, kurių kompetentinga pagalba buvo labai svarbi atkuriant Valdovų rūmus ir rengiant ekspozicijų planus.

Biografija

J. T. Petrusas gimė 1946 m. Štetino mieste. Jo tėvai kilę iš šiaurės rytinių Lenkijos valstybės pakraščių. 1964 m. įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą ir studijavo meno istoriją Filosofijos ir istorijos fakultete. Iki 1969 m. čia mokėsi pas garsius lenkų dailės istorikus ir muzeologus: profesorių Adamą Bochnaką, Jerzį Szablowskį, Tadeuszą Dobrovolskį, Lechą Kalinowskį.

Baigęs studijas J. T. Petrusas apsigyveno Krokuvoje ir, pakviestas prof. J. Szablowskio, 1969 m. pradėjo darbą Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje ginklų ir šarvų skyriuje. 1986 m. tapo vyriausiuoju muziejaus inventorintoju, 1988 m. – vyriausiuoju fondų saugotoju, o 1997 m. – pirmuoju direktoriaus pavaduotoju.

Greta darbo Vavelio karališkojoje pilyje J. T. Petrusas yra aktyvus visuomeninių profesinių organizacijų – Lenkijos meno istorikų draugijos, Senosios ginkluotės mylėtojų draugijos, draugijos „Wspólnota Polska“ – narys. 1990–1994 m. buvo pirmosios Krokuvos miesto tarybos, suformuotos po komunizmo žlugimo, atstovu, vadovavo šios tarybos Kultūros komisijai ir atstovavo Krokuvai vaivadijos savivaldos seimelyje. 2001 m. Lenkijos Respublikos Prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis paskyrė J. T. Petrusą Krokuvos paminklų atnaujinimo visuomeninio komiteto nariu. Jis taip pat yra Pščynos rūmų muziejaus bei Baranovo pilių muziejų tarybų pirmininkas bei Lenkijos kariuomenės muziejaus Varšuvoje ir Osolinskių nacionalinio fondo Vroclave tarybų narys, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo oficialus konsultantas. J. T. Petrusas atstovauja Lenkijos valstybei Lenkijos ir Ukrainos kultūros paveldo apsaugos komisijoje, yra Žulkvės (Ukraina) rezidencijos ir Nesvyžiaus (Baltarusija) rūmų ekspertų komisijos narys.

Kaip patyręs specialistas J. T. Petrusas yra vienas iš didžiausių buvusios Abiejų Tautų Respublikos kultūrinės erdvės (Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, iš dalies ir Latvijos bei Rusijos) istorinio meninio paveldo, dailės istorijos ir muziejininkystės ekspertų.

Dailės istoriko žinias J. T. Petrusas gilino vykdydamas ekspedicijas ir keliones Albanijoje, Anglijoje, Austrijoje, Danijoje, Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, JAV, Vengrijoje, Italijoje, taip pat ir Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Vavelio karališkajai piliai daug kartų atstovavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose profesiniuose simpoziumuose, ICOM renginiuose.

1999–2003 m. J. T. Petrusas dėstė bažnytinės dailės istoriją Lvovo lotynų arkivyskupijos vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje, o nuo 2003 m. dėsto muziejininkystę ir muzeologiją Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos Bažnyčios istorijos fakultete, taip pat yra kviestinis paskaitininkas Krokuvos Jogailos universiteto Meno istorijos institute, Lenkijos meno istorikų draugijoje.

J. T. Petrusas parengė ir paskelbė per 150 mokslinių, mokslo populiarinimo bei švietėjiškų publikacijų Lenkijos ir užsienio šalių mokslinėje periodikoje, straipsnių rinkiniuose, išleido keliolika knygų, daug dėmesio skirdamas XVI–XVII a. portretinei tapybai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos, Vazų dinastijos, Sobieskių ir kunigaikščių Sapiegų giminių ikonografijai bei karstų portretams), Lvovo dailės paveldui, Žulkvės istorijai, trofėjiniams ginklams ir Lenkijos bei Lietuvos monarchų regalijoms, Vavelio ginklinei, Radvilų Nesvyžiaus ginklų kolekcijai, XVI a. Lvovo liejyklų istorijai, Lvovo muziejininkystei ir Podhorcų rūmų meno rinkiniams, Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailės ir kultūros paveldui. Parengė keliolika monografijų, skirtų senosios Rusios vaivadijos bažnyčioms ir vienuolynams, Lvovo lotynų katedrai, Lvovo ir Podolės Kameneco katedrų kapitulų narių distinktorijoms, kurias lygino su Lietuvos – Vilniaus, Kauno ir kitų diecezijų – istoriniais ženklais.

Kartu su Vavelio karališkosios pilies direktoriumi prof. Janu Ostrowskiu mokslininkas parengė ir išleido fundamentalią studiją apie Podhorcų (Ukraina) rezidencijos istoriją ir meno rinkinius, kurioje pateikė plačią visos Abiejų Tautų Respublikos istorinėse rezidencijose kauptų meno bei kitų vertybių rinkinių analizę, jų kaupimo tendencijas. Šis leidinys yra puikus metodinis pavyzdys, kaip turėtų būti tiriamos, analizuojamos ir aprašomos istorinės rezidencijos bei jų paveldas.

Mokslinė ir muziejinė J. T. Petruso veikla įvertinta garbingomis pareigomis bei apdovanojimais. 2005 m. jis buvo išrinktas Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje Meno istorijos komisijos nariu, apdovanotas Nuopelnų sidabro kryžiumi, „Polonia Restituta“ ordino kavalieriaus kryžiumi, Krašto gynybos nuopelnų sidabro medaliu, kultūros nuopelnų sidabro medaliu „Gloria Artis“, draugijos „Wspólnota Polska“ aukso medaliu. 2010 m. Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronisławas Komorowskis apdovanojo J. T. Petrusą Lenkijos atgimimo ordino Komandoro kryžiumi už išskirtinius nuopelnus Lenkijos kultūrai, muziejininkystei, buvusios Abiejų Tautų Respublikos kultūros ir meno paveldo puoselėjimui bei populiarinimui, tarptautinių mainų plėtojimą ir tautų bendravimo skatinimą.

J. T. Petruso žmona Anna yra taip pat dailės istorikė ir dirba Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje. Sūnus Krzysztofas yra architektas.

J. T. Petruso ryšiai su Lietuva

Iki geležinės uždangos griūties J. T. Petruso ryšiai su Lietuva buvo mokslinio pobūdžio. Savo tyrimuose ir publikacijose jis nuolat skyrė didelį dėmesį senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – ir jos iškilių giminių (pvz., kunigaikščių Sapiegų, Radvilų, grafų Chodkevičių ir kt.) paveldo, dailės istorijos analizei bei populiarinimui. Išskirtinis J. T. Petruso tekstų bruožas – juose tautiškai neutraliai traktuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, J. T. Petrusas buvo vienas iš pirmųjų Lenkijos kultūrininkų, su Lietuvos kultūros ir paveldo institucijomis užmezgusių nuolatinius kontaktus, kūręs bendrus muziejinius projektus ir kvietęs į juos Lietuvos atstovus.

J. T. Petruso iniciatyva, remiant prof. J. Ostrowskiui, 2006 m. buvo pasirašyta nuolatinio ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis tarp Krokuvos Vavelio karališkosios pilies ir Lietuvos dailės muziejaus, o 2009 m. – tarp Krokuvos Vavelio karališkosios pilies ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų. Šių sutarčių pagrindu prasidėjo tarptautinis muziejininkų, restauratorių, dailės istorikų, istorikų, archeologų bendravimas, bendri mokslinių tyrimų, parodų rengimo, profesinių mainų projektai.

2008–2009 m. Varšuvoje ir Krokuvoje buvo surengta bendra Lietuvos ir Lenkijos institucijų paroda „Vilniaus katedros lobynas“, 2009 m. Taikomosios dailės muziejuje atidaryta Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, o 2010 m. Krokuvoje ir Vilniuje surengta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui skirta tarptautinė paroda.

Apie 30 Lietuvos specialistų turėjo galimybę tobulinti profesines žinias Krokuvos Vavelio karališkoje pilyje, tyrinėti šio muziejaus, taip pat kitų Krokuvos institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų) rinkinius. Daugiau nei 100 metų siekianti Krokuvos Vavelio karališkosios pilies atkūrimo patirtis, metodika, sukaupti istoriniai ir archeologiniai duomenys buvo viena iš svarbiausių atramų, padėjusių operatyviai ir profesionaliai spręsti daugelį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo klausimų (nuo architektūrinių detalių panaudojimo ir kitų architektūros sprendimų iki muziejinės įrangos bei ekspozicijų įrengimo metodinių principų).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams atvėrus nuolatines ekspozicijas, J. T. Petrusas yra pareiškęs preliminarų sutikimą deponuoti joms kai kuriuos svarbius lituanistinius eksponatus ilgalaikiam depozitui, kol bus kaupiamos pačių Valdovų rūmų kolekcijos. Krokuvos Vavelio karališkoji pilis jau yra neatlygintinai pateikusi Lietuvai daugiau nei 300 išskirtinių lituanistinių vertybių, fotografijų, kurias leista naudoti ne tik būsimose Valdovų rūmų ekspozicijose, bet ir leidiniams bei edukacijai. J. T. Petruso iniciatyva gautas leidimas pasinaudoti Lietuvos ir Lenkijos valdovų portretų originalais, saugomais Vavelio pilyje, kuriant kopijas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.


 


Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai