Lietuvai minint savo tūkstantmečio jubiliejų,
šių metų liepos 6 d. 13.30 val. Vilniuje, Katedros aikštėje,
įvyko atkurtų, tačiau iki galo nespėtų įrengti Lietuvos
didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinio atidarymo ceremonija.
Tai unikalus įvykis pasaulio istorijoje, nes
šį nuo pamatų atkurtą Lietuvos valstybingumo simbolį,
kaip svarbiausią realizuotą Lietuvos tūkstantmečio programos
projektą, atidarė net penki karūnuotieji asmenys (Danijos,
Švedijos, Norvegijos valdovai ir jų šeimų nariai) bei
keli valstybių vadovai (Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos,
Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos prezidentai
ar ministrai pirmininkai), Apaštalų Sosto specialus
legatas, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos ministrai.
Pasaulio architektūros istorijoje dar nėra buvę atvejo,
kad tiek daug valstybių vadovų ir atstovų dalyvautų
kokio nors statinio inauguracijoje. Šis išskirtinis
įvykis taps naujos atkurtų Lietuvos valdovų rūmų, kuriuose
XV–XVII a. sprendėsi ne tik Lietuvos, bet ir didelės
Europos dalies likimas, visam regionui sklido Renesanso
ir Baroko kultūra, istorijos atskaitos tašku.
Atkurtų, bet neįrengtų Valdovų rūmų simbolinio atidarymo
ceremonijos metu virš šios svarbiausios istorinės Lietuvos
didžiųjų kunigaikščių rezidencijos buvo pakelta istorinė
Lietuvos vėliava (baltas Vytis raudoname lauke), kurią
sukūrė dailininkas Arvydas Každailis, atsižvelgdamas
į Lietuvos heraldikos komisijos pirmininko dr. Edmundo
Rimšos konsultacijas. Taip pat buvo atidengtas puošniausias
ir reprezentatyviausias pietų korpuso portalas (prabangus
įvažiavimo arkos aprėminimas), per kurį Lietuvos valdovai
patekdavo į savo rūmus, iškilmingai pravažiavę per Lietuvos
sostinę nuo Rūdninkų vartų Didžiąja ir Pilies gatvėmis.
Šis portalas – tai atkurtas ankstyvojo baroko formų
labai išraiškingas architektūrinis akcentas. Portalą
atkūrė Projektavimo ir restauravimo instituto architektų
grupė, dirbanti prie Valdovų rūmų atkūrimo projekto.
Iškalė Kauno dirbtuvės „Akmi“ meistrai. Daugiausiai
triūso į šį darbą įdėjo architektė restauratorė Rūta
Grigienė. Autentiškas XVII a. pradžios portalas buvo
sukurtas iš tokio paties pilkšvo smiltainio brolių Konstantino
ir Jokūbo Tenkalų (Tencalla). Jie – vieno garsiausių
Romos baroko architektūros kūrėjų Karlo Maderno mokiniai.
Tie patys meistrai sukūrė ir įspūdingą Šv. Kazimiero
koplyčią, kūrė Šv. Teresės bažnyčios Vilniuje fasadą.
Atkurtojo portalo frizo juostoje yra paauksuotomis raidėmis
iškaltas įrašas „Millennio Lithuaniae MIX–MMIX“
(Lietuvos tūkstantmečiui 1009–2009), paliudijantis,
jog šie rūmai atkurti kaip paminklas Lietuvos tūkstantmečiui.
Portalo sandriko (viršutinės dalies) epitafinėje rausvo
marmuro lentoje iškalti žodžiai „Respublica
est societas hominum uno Deo, iure, rege ad commune
et privatum bonum iunctorum“ (Valstybė yra žmonių sąjunga,
kurios narius vienija Dievas, vienas įstatymas, vienas
valdovas ir kurioje visi žiūri bendro, o kartu ir savo
labo). Šiuos pilietiškai ir istoriškai itin
reikšmingus žodžius XVI a. parašė vienas žymiausių Lietuvos
katalikų humanistų, istorikas ir publicistas, studijavęs
Vitenbergo, Paduvos, Feraros universitetuose ir tapęs
teisės daktaru, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto
Senojo ir Žygimanto Augusto sekretorius, Vilniaus seniūnas,
II Lietuvos Statuto vertėjas į lotynų kalbą ir vienas
III Lietuvos Statuto redaktorių Augustinas Rotundas
(apie 1520–1582). Citatą portalui iš A. Rotundo „Pasikalbėjimo
lenko su lietuviu“ parinko Vilniaus universiteto klasikinės
filologijos katedros profesorė Eugenija Ulčinaitė. Šiame
kūrinyje A. Rotundas gina Lietuvos valstybinį savarankiškumą,
įrodinėja lietuvių kilmės iš romėnų teoriją.
Po vėliavos virš Valdovų rūmų pakėlimo ir portalo atidengimo
aukštieji Lietuvos vadovai ir svečiai, išlydėję Katedros
aikštėje susirinkusius Dainų šventės dalyvius į Dainų
dienos renginį Vingio parke, apsilankė Valdovų rūmų
Didžiajame kieme, kur lietuvių dainas atliko Kauno valstybinis
choras, vadovaujamas Nacionalinės premijos laureato,
profesoriaus Petro Bingelio. Jubiliejinių iškilmių svečius
kieme sveikino Valdovų rūmų atkūrimo darbus vykdžiusių
institucijų darbuotojai, konsultantai, rėmėjai ir kiti
asmenys, aktyviai prisidėję prie Valdovų rūmų atkūrimo.
Nuo liepos 7 d. 11 val. atkurti, tačiau iki galo neįrengti
Valdovų rūmai atverė savo vartus Lietuvos žmonėms ir
sostinės svečiams. Ekskursijos buvo rengiamos iki rugpjūčio
3 d.
|
Į viršų
