EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Drezdeno rezidencinė pilis XXI amžiuje


2011-04-29

H. van Cleef vario raižinio fragmentas su Drezdeno pilimi 1550 m.

H. van Cleef vario raižinio fragmentas su Drezdeno pilimi 1550 m.

Sugriauta Drezdeno pilis 1946 m.

Sugriauta Drezdeno pilis 1946 m.

Drezdenas po karo
Drezdenas po karo
Atkurta Drezdeno rezidencinė pilis nuo Semperio operos pusės
Atkurta Drezdeno rezidencinė pilis nuo Semperio operos pusės
Drezdeno pilies atstatymo darbai tęsiami
Drezdeno pilies atstatymo darbai tęsiami
Georgo vartai – tai Barboros Jogailaitės vyro XVI a. pradžios statinys
Georgo vartai – tai Barboros Jogailaitės vyro XVI a. pradžios statinys
 
Renginio pradžia 17.00 val., planuojama trukmė: 1:30 val.  Pranešimas bus skaitomas
vokiečių kalba ir sinchroniškai verčiamas į lietuvių kalbą.
Lankytojai į renginį įleidžiami nuo 16:30 val. iki 16:55 val.
Maloniai prašome nevėluoti!
Karo metais sunaikinta Frauenkirche yra Drezdeno atkūrimo vienas ryškiausių simbolių greta Rezidencinės pilies

Karo metais sunaikinta Frauenkirche yra Drezdeno atkūrimo vienas ryškiausių simbolių greta Rezidencinės pilies

Profesorius Dirkas Syndramas (Dirk Syndram)

Profesorius Dirkas Syndramas (Dirk Syndram)

Drezdeno rezidencinė pilis
Drezdeno rezidencinė pilis
Lietuvos Vytis Saksonijos valdovų atvaizdų galerijoje
Lietuvos Vytis Saksonijos valdovų atvaizdų galerijoje
G. M. Mosca Padovano sukurtas Drezdeno pilies koplyčios portalas (1945 m. fotografija)
G. M. Mosca Padovano sukurtas Drezdeno pilies koplyčios portalas (1945 m. fotografija)

2011 m. gegužės 11 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje prof. dr. Dirkas Syndramas - Drezdeno valstybinių meno rinkinių generalinio direktoriaus pavaduotojas, Drezdeno rezidencinės pilies bei Žaliųjų skliautų lobyno ir Šarvų bei ginklų kameros direktorius - skaitys pranešimą „Drezdeno rezidencinė pilis XXI amžiuje: muziejus architektūros paminkle“.

Drezdeno miesto istorija, kaip ir daugelio, prasidėjo nuo pilies. XV a. ji tapo Saksonijos hercogų, kurfiurstų ir galiausiai karalių rezidencija. Nuo 1697 m. iki 1763 m. Drezdeno pilis buvo Lenkijos karalių bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija.

Drezdeno rezidencinė pilis - tai vieno galingiausių Šventosios Romos imperijos kunigaikščio administracinis centras, Saksonijos valstybingumo ir suverenumo simbolis, valdovo ir jo šeimos, rūmų pareigūnų gyvenamoji vieta.

Nuo XVI a. čia kaupti ir saugomi vertingi meno kūrinių rinkiniai.

1945 m. po sąjungininkų aviacijos antskrydžių Drezdeno pilis virto griuvėsiais. Išliko tik keturios iš aštuonių barokinių Lobyno muziejaus Žaliųjų skliautų salių.

1983 m. parengti ansamblio atkūrimo reikalavimai ir apibrėžtas atstatymo tikslas – „atkurti tam tikro laiko tipiškas planines struktūras, fasadų dekorą ir interjerą“. Nuspręsta iš naujo sukurti ankstesnį senąjį ir iš dalies jau prieš šimtmečius prarastą istoriškumą, o ne atstatyti tai, kas pilyje buvo prieš pat karą. Ši koncepcija plėtojama ir po 1990 m. Vokietijos suvienijimo.

Atkūrimo ir įrengimo darbus planuojama baigti 2012 m.

 

Istorinės sąsajos su Lietuva

Drezdeno rezidencinės pilies atkūrimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams yra svarbus ir artimas, istorinė paskirtis ir simbolinė reikšmė – analogiškos, likimas skiriasi tik chronologija.

Saksonijos hercogų bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijas sieja dinastiniai bei kiti istoriniai ryšiai.

XV a. pradžioje Jogailos sesers Aleksandros duktė Cimbarka ištekėjo už Saksonijos hercogo Ernsto ir neabejotinai lankėsi Drezdeno pilyje.

1496 m. Leipcige įvyko Saksonijos hercogo Georgo vestuvės su Lietuvos ir Lenkijos valdovo Kazimiero Jogailaičio dukterimi Barbora, kuri su vyru net 38 metus gyveno Drezdeno pilyje. Katalikybę protegavęs hercogas Georgas turėjo Gediminaičių-Jogailaičių kraujo.

Nuo 1697 m. iki 1763 m. su pertraukomis Saksonijos hercogais, Šventosios Romos imperijos kurfiurstais bei Lenkijos karaliais ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais buvo tie patys saksų Vetinų dinastijos atstovai – Augustas Stiprusis bei jo sūnus Augustas III.

Saksų valdančiosios dinastijos narys buvo svarstomas kaip vienas iš galimų kandidatų į Lietuvos karaliaus sostą 1917–1918 m.

Saksoniją ir Lietuvą, Drezdeną ir Vilnių nuo seno jungė kultūriniai, meniniai, prekybiniai ryšiai.

XVI a. pirmoje pusėje Drezdene dirbo italų menininkas Giovanni Maria Mosca Padovano, kuris Vilniuje po gaisrų atstatė katedrą, kūrė antkapius ir medalius, prisidėjo puošiant renesansinius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.

Drezdeno meno rinkiniai XVIII a. buvo papildyti Lietuvoje buvusiais kūriniais, o lobyne, šarvų ir ginklų rinkiniuose iki šiol esama nemažai su Lietuva susijusių vertybių.

Dalis paveikslų rėmų, eksponuojamų garsiojoje Drezdeno paveikslų galerijoje, puošti Lietuvos heraldiniais ženklais, o Vyčio herbų, liudijančių bendrą Lietuvos ir Saksonijos istorijos atkarpą, ant Drezdeno pastatų yra išlikę gerokai daugiau nei Vilniuje.

Kultūros vakaro dalyviai: prof. dr. Dirkas Syndramas ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Tai tarptautinės akcijos „Muziejų naktis“ renginys.



 


Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai