Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų surengtose nemokamos ekskursijose,
vykusiose 2009 m. liepos 7 d. – rugpjūčio 2 d., rezidenciją
apžiūrėjo per 20 tūkst. lankytojų. Šiandien, rugpjūčio
3-ąją savo darbų rūmuose vėl imasi statybų ir apdailos
meistrai.
Atkurti, bet iki galo neįrengti Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmai liepos 7 dieną pirmą kartą
oficialiai atvėrė duris Lietuvos visuomenei bei užsienio
svečiams. Čia 27 dienas vyko nemokamos ekskursijos lietuvių,
anglų, vokiečių, lenkų, rusų ir kitomis kalbomis. Valdovų
rūmų svečiai, apsilankę šioje svarbioje Lietuvai ir
visai Europai istorinėje vietoje, pamatė autentiškas
senosios rezidencijos liekanas, Didįjį kiemą, atkurtus
reprezentacinių salių interjerus ir įspūdingiausius
jų elementus – grindis, židinius, krosnis, portalus,
lubas. Kartu pristatyta didaktinė Lietuvos didžiųjų
kunigaikščių rūmų istorinės raidos ekspozicija, teorinė
medžiaga, Vilniaus pilių maketai, rūmų atkūrimo projektas.
Tai pirmasis Lietuvos muziejininkystės istorijoje atvejis,
kai kelias savaites kasdien (be poilsio dienų) rengiamos
nemokamos ekskursijos. Tokiam unikaliam sumanymui paskatino
situacija dėl kurios teko atidėti Valdovų rūmų, vieno
svarbiausių ir daugiausiai visuomenės dėmesio sulaukusių
Lietuvos tūkstantmečio programos projektų, pilną atidarymą.
Būtent šiais, 2009 metais, liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos
Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, per oficialias
Lietuvos tūkstantmečio iškilmes atkurti ir visiškai
įrengti Valdovų rūmai buvo numatę plačiai atverti vartus
– pristatyti visuomenei savo nuolatines ekspozicijas.
Čia planuotos unikalios tarptautinės tūkstantmečio parodos
„Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis
Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos
pabaigos“, „Baltų menas“ iki spalio 4 d. eksponuojamos
Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės
muziejuje. Valdovų rūmuose, kol atostogavo statybininkai,
vyko ekskursijos.
Kaip sakė LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas,
labai svarbu visuomenei parodyti net ir iki galo neįrengtus
Valdovų rūmus todėl, kad žmonės finansavo savo rūmų
atstatymą. Norėta, kad rūmus aplankytų kuo daugiau žmonių
–projekto šalininkų bei skeptikų – ir kad jie savo akimis
pamatytų bei įvertintų nuveiktus darbus, susidarytų
objektyvią nuomonę apie Valdovų rūmų atkūrimą ir negalėtų
būti toliau klaidinami.“
Absoliuti dauguma rūmus aplankiusių svečių išsinešė
vien gerus įspūdžius. Jie atsispindi Valdovų rūmų svečių
knygoje.
„Susipažinęs su dar nebaigtais atkurti Valdovų rūmais,
tikrai galiu pasakyti, kad pinigai išleisti neveltui.
O rūmai tarnaus ir Lietuvai, ir jos žmonėms bei svečiams“,
– įsitikinęs istorikas ir politologas dr. Antanas Kulakauskas.
„Ačiū už istorinės atminties išsaugojimą, puikų Lietuvos
didybės paminklą Vilniaus širdyje“, – dėkoja Pasaulio
Lietuvių Bendruomenės Seimo atstovai iš JAV, Prancūzijos,
Kanados, Lenkijos, ir kitų valstybių.
„Net skeptikus Valdovų rūmai privertė susižavėti. Milžiniškas
darbas ir Jūsų entuziazmas. Sėkmės!“ – linki Lietuvos
rašytojų sąjungos administracijos, Rašytojų klubo, Rašytojų
sąjungos leidyklos darbuotojai.
Rūmuose apsilankė ir daug specialistų, mokslininkų iš
Lietuvos ir užsienio. Jų vertinimai ypač svarbūs.
„Esu sužavėtas tuo, ką pamačiau. Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje rekonstrukcija
yra vienas puikiausių būdų atskleisti lietuvių tautos
paveldą“, – parašė Krokuvos (Lenkija) Jogailos
universiteto muziejaus Collegium Maius direktorius,
žymus lenkų teisininkas ir teisės istorikas, profesorius
hab. dr. Stanisław Waltoś.
Savo įrašus paliko ir daug kitų garbingų Lietuvos ir
užsienio svečių – diplomatai, istorikai, mokslininkai,
kultūros ir meno žmonės.
„Tai, kad bus norinčiųjų apsilankyti nebaigtuose įrengti
Valdovų rūmuose, neabejojome, tačiau ir nesitikėjome
tokio didžiulio žmonių antplūdžio, – pasakojo Lankytojų
aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjas Gediminas
Gendrėnas. – Jau pirmomis dienomis žmonių suplūsdavo
tiek, kad teko du kartus padidinti ekskursijų skaičių,
rūmų lankymui skyrėme papildomą savaitę. Nors žmonių
dėmesys dar neatslūgo, nuo rugpjūčio 3-osios rūmus užleisime
čia po atostogų sugrįžtantiems statybininkams.“.
Tikimasi, jei bus skirtas finansavimas, Valdovų rūmų,
kaip Lietuvos valstybingumo, ir Vilniaus, kaip sostinės,
simbolį, atverti nuolatiniam lankymui. Rūmai turėtų
tapti vienu svarbiausių Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimo,
pilietinio auklėjimo, istorinės atminties ugdymo centrų.
Lankytojų, visą mėnesį dalyvavusių ekskursijose po rūmus,
dėmesys parodė, jog Valdovų rūmai tokiu svarbiu centru
jau tapo.
Iliustracijos:
|
Į viršų
