EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į skyriaus pradžią   Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Lietuvos vardą pirmą kartą paminėjęs šaltinis jau Lietuvoje

Kvedlinburgo analai
Šiandien, 2009 m. liepos 4 d., šeštadienį, prieš pat 14 val. lėktuvu iš Vienos į Lietuvą atvežta kronika, kurioje 1009 m. pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Tai garsieji Kvedlinburgo analai (Annales Quedlinburgenses), XI a. pradžioje rašyti Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyne ir iki šių dienų išlikę vienintelio XVI a. nuorašo forma. Nuorašo rankraštis priklausė garsiam XVI a. Vitenbergo universiteto profesoriui ir Drezdeno archyvarui Peteriui Albinui (Albinus).

Šią relikviją į Lietuvą atgabeno Saksonijos žemės, valstybės ir universiteto bibliotekos Drezdene (Sächsische Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek Dresden) generalinis direktorius profesorius Thomas Bürger, atvykęs paminėti Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus. Iš Vilniaus tarptautinio oro uosto neįkainojamos vertės istorijos šaltinis nuvežtas į Taikomosios dailės muziejų, kur ankstyviausią Lietuvos vardo įrašą – Lituae užfiksavusi kronika bus eksponuojama iki šių metų spalio 4 d.

Prieš kelis metus Kvedlinburgo analų įrašo, kur aprašant 1009 m. įvykius minimas Lietuvos vardas, vertimą patikslino Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorė habil. dr. Eugenija Ulčinaitė: „Šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių nužudytas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną, nukeliavo į dangų“. Taigi, Lietuvos vardo ankstyviausias žinomas paminėjimas susijęs su nesėkminga krikščioniškąja misija.

Kvedlinburgo analai bus rodomi Lietuvos tūkstantmečio tarptautinėje parodoje „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, kurią liepos 5 d., Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus svarbiausios šventės išvakarėse, atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo valstybinės komisijos pirmininkas, o liepos 6 d. aplankys Europos valstybių monarchai ir prezidentai.

Nuo liepos 7 d. Kvedlinburgo analus, kitus svarbiausius Lietuvos istorijos dokumentus – didžiųjų kunigaikščių raštus ir privilegijas, tarptautines sutartis ir kitus šaltinius – Taikomosios dailės muziejuje galės pamatyti visi Lietuvos gyventojai ir sostinės svečiai (informacija teikiama ir ekskursijos užsakomos Vilniaus telefonu 212 18 13). Taigi kiekvienas lietuvis turės galimybę pamatyti, kaip buvo užrašytas Lietuvos vardas, kurio tūkstantmečio jubiliejų mūsų valstybė ir tauta švenčia visus šiuos 2009 metus. Prieš kelis metus viešėdamas Drezdene ir aplankęs minėtą biblioteką, rankraštį su Lietuvos vardo įrašu apžiūrėjo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Kartu su paroda „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ Taikomosios dailės muziejuje iki spalio 4 d. veiks ir kitos dvi Lietuvos tūkstantmečio programos tarptautinės parodos. Tai „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, pristatanti Lenkijos ir Lietuvos bendrų valdovų Krokuvos rezidencijos istorinį ir kultūrinį paveldą bei rodanti unikalius Žygimanto Augusto herbinius gobelenus, kuriuose išaustas ir Lietuvos herbas – Vytis. Trečioji paroda, veiksianti Taikomosios dailės muziejuje – „Baltų menas“.

Iliustracija:


 

Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai