EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Operą Vilnius išvydo pirmiau negu Londonas ir Paryžius


2011-04-12

Martyno Koberio dirbtuvės, karalaičio Vladislovo Vazos (1595–1648), kuris keliaudamas po Europą susipažino su naujuoju operos žanru, portretas, apie 1598 m., BNM

Martyno Koberio dirbtuvės, karalaičio Vladislovo Vazos (1595–1648), kuris keliaudamas po Europą susipažino su naujuoju operos žanru, portretas, apie 1598 m., BNM

Peterio Dankerso (1605–1661) aplinkos dailininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos (1593–1656), kuris 1624–1625 m. Vladislovą Vazą lydėjo kelionėje po Europą ir iš kurio paliktų atsiminimų daugiausia sužinome apie dramma per musica Vilniaus rūmuose, portretas, 1640 m., NXMRB

Peterio Dankerso (1605–1661) aplinkos dailininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos (1593–1656), kuris 1624–1625 m. Vladislovą Vazą lydėjo kelionėje po Europą ir iš kurio paliktų atsiminimų daugiausia sužinome apie dramma per musica Vilniaus rūmuose, portretas, 1640 m., NXMRB

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos (1518–1557), atnešusios italų muzikos madas į Lietuvą ir Lenkiją, atvaizdas

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos (1518–1557), atnešusios italų muzikos madas į Lietuvą ir Lenkiją, atvaizdas

Graikų mitologijos herojus Odisėjas – dažnas Lietuvoje pastatytų pirmųjų operų libretų veikėjas, gobelenas Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais, Flandrija, Briuselis, XVI a. vid., LDKVR

Graikų mitologijos herojus Odisėjas – dažnas Lietuvoje pastatytų pirmųjų operų libretų veikėjas, gobelenas Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais, Flandrija, Briuselis, XVI a. vid., LDKVR

Teatro mašinerijų projektai
Teatro mašinerijų projektai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose balandžio 19 d., 17 val. pristatyta muziejaus išleista knyga „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“. Leidinio atsiradimą inspiravo Lietuvos, o ypač šalies muzikos istorijai reikšmingas faktas – XVII a. pradžioje Vilniuje buvo rodomas populiarus ir madingas plintančio Baroko reginys – opera.

Muziką, poetinį tekstą, vaidybą, šokį siejantis žanras, amžininkų vadintas dramma per musica, jungtinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje klestėjo Vladislovo Vazos valdymo metais (1632–1648). Savo dvare jis subūrė profesionalią tarptautinę teatro trupę, kurią sudarė kelios dešimtys žymių muzikų, keliolika solistų (tarp jų buvo ir dainininkų-kastratų), libretus operoms kūrė italas Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli), sudėtingą mašineriją konstravo Agostinas Ločis (Agostino Locci).

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje pirmoji opera – „Elenos pagrobimas“ („Il ratto di Helena“) – buvo parodyta 1636 m., anksčiau negu šio žanro kūriniai buvo pastatyti Londono ir Paryžiaus teatrų scenose. Vilniaus rezidencijoje tuo metu nuskambėjo dar dvi operos – „Andromeda“ („L’Andromeda“, 1644) ir „Apviltoji Kirkė“ („Circe delusa“, 1648). Iki šiol spėliojama, kas galėjo būti šių operų muzikos autorius, kadangi operų partitūros tuo metu nesulaukė leidėjų dėmesio, neišliko ir jų rankraščių. Manoma, kad muziką operoms galėjo kurti Vladislovo Vazos kapelos vadovas, maestro di cappella Markas Skakis (Marco Scacchi).

Valdovų rūmų muziejaus išleistoje knygoje publikuojami autentiški trijų Vilniuje parodytų operų libretai. Originalų faksimiles leidinyje lydi lietuviškas libretų vertimas. Juos išvertė filologas dr. Dainius Būrė. Vertėjas taip pat parašė išsamų komentarą „Dvaro vertybės Virdžilijaus Pučitelio (Virgilio Puccitelli) libretuose“. Knygos sudarytojos, ilgametės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos paveldo tyrėjos habil. dr. Jūratės Trilupaitienės straipsnyje „Dramma per musica XVII a. pirmosios pusės Vilniuje“ aprašoma operos sklaida Vilniuje, atskleidžiama vilnietiškųjų pastatymų reikšmė Europos ir Abiejų Tautų Respublikos kontekste.

 

 

 

 

 


Vytauto Abramausko nuotraukos iš renginio

Džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas, operos solistas Vladimiras Prudnikovas (bosas), dirigentas Saulius Sondeckis ir kompozitorius Teisutis Makačinas, operos solistas (tenoras) Audrius Rubežius, dainininkė Veronika Povilionienė, Valdovų rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko pastebėjimu - tie profesionalai, kurie galėtų pastatyti operą Valdovų rūmuose
Džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas, operos solistas Vladimiras Prudnikovas (bosas), dirigentas Saulius Sondeckis ir kompozitorius Teisutis Makačinas, operos solistas (tenoras) Audrius Rubežius, dainininkė Veronika Povilionienė, Valdovų rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko pastebėjimu - tie profesionalai, kurie galėtų pastatyti operą Valdovų rūmuose
Dainius Būrė prisidėjo prie knygos apie operą pasirodymo
Guido Michelini prisidėjo prie knygos apie operą pasirodymo
Jūratė Trilupaitienė, Dainius Būrė, Guido Michelini - visi prisidėjo prie knygos apie operą pasirodymo
Muzikuoja Nora Petročenko (sopranas) ir Vaiva Eidukaitytė - Storastienė (klavesinas)
Muzikologės Laimos Vilimienės teigimu - pirmosios operos materializuojasi
Jonas Bruveris dar kartą priminė, kur guli Vladislovo Vazos širdis
Muzikologės Laimos Vilimienės teigimu - pirmosios operos materializuojasi
Ištraukas iš libretų skaito aktoriai Ramūnas Abukevičius ir Emilija Latėnaitė - Bieliauskienė
Žinia apie Valdovų rūmuose numatomus operų pastatymus, pagal V. Pučitelio libretus, pradžiugino teatro režisierių Gytį Padegimą

 


Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai