EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į skyriaus pradžią   Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Valdovų rūmų muziejui deponuoti du unikalūs XVI a. paveikslai

Informacinis pranešimas 2010-05-07

Joost van Cleef (apie 1520–1556), „Dovydo ir Abigailės istorijos scenos“, Flandrija (aliejus, drobė). Edmondo Kelmicko kolekcija. Paveikslas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams ilgam laikui saugoti ir eksponuoti

Frans Pourbus Vyresnysis (1545–1581), „Dovydas ir Abigailė“, Flandrija (aliejus, tapyba ant medžio). Edmondo Kelmicko kolekcija. Paveikslas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams ilgam laikui saugoti ir eksponuoti

Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams žymus lietuvių kolekcininkas, antikvariato savininkas ir poetas Edmondas Kelmickas 10 metų perdavė saugoti ir eksponuoti du unikalius ir itin vertingus XVI a. garsių flamandų Renesanso dailininkų Joosto van Cleefo (apie 1520–1556) ir Franso Pourbuso Vyresniojo (1545–1581) tapybos darbus. Jie vaizduoja biblinę Dovydo ir Abigailės istoriją iš pirmosios Samuelio knygos (1 Sam 25).

Monumentali su garsiais italų Renesanso koloristais rungtyniavusio J. van Cleefo drobė (152 x 288 cm) sukurta greičiausiai pagal garsaus XV a. flamandų tapytojo Hugo van der Goeso (apie 1440–1482 / 1483) paveikslo pirmavaizdį. Paveiksle vaizduojamos kelios Dovydo ir Abigailės istorijos scenos. Šis dailininkas pasižymėjo kaip religinės tematikos ir portretų kūrėjas. Kartu jis yra nutapęs Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Austrijos, Anglijos valdovų portretus. F. Pourbusas Vyresnysis taip pat dažniausiai kūrė religinės tematikos paveikslus ir portretus. Jo ant lentų tapytame darbe, sukurtame sekant italų Renesanso maniera, pavaizduota Dovydo ir Abigailės, atnešusios dovanas, susitikimo scena (102 x 157,2 cm). Analogiškas to paties dailininko paveikslas saugomas ir viename garsiausių bei turtingiausių pasaulio dailės rinkinių – Vienos meno istorijos muziejuje (Kunsthistorisches Museum Wien). Šių garsiųjų flamandų dailininkų tapytų darbų turi ir garsūs pasaulio dailės muziejai, tokie kaip Florencijos Uffizi galerija, Berlyno, Drezdeno paveikslų galerijos, Sankt Peterburgo Ermitažas, Miuncheno pinakoteka, Vindzoro rūmai, Paryžiaus Luvro, Briuselio, Roterdamo, Edinburgo, Gento, Londono ir kt. muziejai.

E. Kelmicko deponuoti unikalūs flamandų Renesanso kūriniai, kuriais dėl jų išskirtinės meninės vertės galėtų didžiuotis ir džiaugtis bet kuris pasaulio muziejus, po parengiamųjų eksponavimo darbų bus rodomi Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje parodoje „Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“, o vėliau atras savo vietą nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicijoje. J. van Cleefo drobė papuoš greičiausiai antrojo aukšto renesansinę Audiencijų (sosto), arba Žemutinę reprezentacinę salę, o F. Pourbuso Vyresniojo kūrinys turėtų tapti svarbiu Vazų laikotarpio ankstyvojo baroko Nyderlandiškojo kabineto altanos eksponatu. Tiek paskutiniai Jogailaičiai – Žygimantas Senasis bei Žygimantas Augustas, tiek Vazų dinastijos valdovai suprato, mėgo, vertino ir kaupė garsių Vakarų Europos, taip pat Flandrijos dailininkų tapybos darbus, užsakė jiems pagaminti garsiųjų gobelenų serijų kartonus. Vilniaus, Krokuvos, Varšuvos ir kitose Lietuvos bei Lenkijos valdovų istorinėse rezidencijose yra buvę šimtai italų, flamandų, kitų mokyklų Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochų garsių menininkų kūrinių.

Abiejų paveikslų būklė pakankamai gera, nors juos būtina parengti eksponuoti (suvienodinti lako sluoksnius, išvalyti parketažą ir pašalinti tarp lentų atsiradusį tarpą, nuvalyti autentišką XVI a. rėmą). Šiuos paveikslų restauravimo ir parengimo eksponuoti darbus vykdys Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos tapybos bei polichromijos restauratoriai, turintys didžiausią patirtį atliekant tokius atsakingus ir kruopščius darbus.

2010 m. Valdovų rūmų muziejui itin vertingą XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailės kūrinį – paveikslą „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu“ – taip pat 10 metų saugoti ir eksponuoti perdavė kitas žymus Lietuvos kolekcininkas Edmundas Armoška, jau 2008 m. Valdovų rūmams dovanojęs XVI a. italų meistrų sukurtą skulptūrą, vaizduojančią Genujos dožą Andrea Doria. 2010-aisiais Valdovų rūmų muziejus yra gavęs kelias vertingas dovanas. Vilkaviškio vyskupijos katedros kanauninkas, Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ilgametis dėstytojas, docentas, teologijos daktaras Algimantas Vincas Kajackas padovanojo nežinomo Lietuvos XVIII a. pabaigos dailininko sukurtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės papulkininkio Anupro Prozoro portretą. Garbusis dvasininkas 2009 m. Valdovų rūmų muziejui yra dovanojęs ir XVII a. sukurtą Lietuvos bei Lenkijos valdovo Jono Kazimiero Vazos portretą. Žymiausias Lietuvos urbanistikos istorijos tyrinėtojas bei kolekcininkas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Algimantas Miškinis Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams šiemet taip pat padovanojo dvi itin vertingas dovanas. Tai iš Rytų Prūsijos kilusio, Karaliaučiuje studijavusio Prūsijos, Lietuvos ir Lenkijos istorijos, lietuvių kalbos tyrinėtojo, garsaus istoriko, dirbusio Kaune, Vilniuje ir Torunėje, Christopho Hartknocho (1644–1687) parengta knyga „De Republica Polonica duobus libris illustrata“ (1687). Antroji akademiko dovana Valdovų rūmų muziejui – greičiausiai žymaus olandų dailininko Pieterio Nasono (1612–1688) sukurtas Fryzlando, Groningeno ir Drėntės vietininko kunigaikščio Vilhelmo Frydricho fon Nassau-Dietzo (1613–1664) portretas.

2009 m. pradėjęs veikti Valdovų rūmų muziejus per pirmuosius savo gyvavimo metus gavo dovanų arba perėmė iš viso 17 vertingų eksponatų, kurių bendra vertė viršija 0,5 mln. Lt. Nuo 2003 m. Valdovų rūmams dosnių mecenatų dovanotų eksponatų vertė siekia 2,2 mln. Lt. Tai visos Lietuvos ir visų šalies gyventojų nacionalinis turtas, o kartu ir svarbi europinio kultūros paveldo dalis. Šiuos eksponatus nuo 2003 m. atkuriamiems Valdovų rūmams dovanojo Lietuvos, Vokietijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos kolekcininkai, kultūrininkai, verslininkai: dr. Tomaszas Niewodniczańskis, Edmundas Armoška, Andrejus Balyko ir Antanas Bosas su šeimomis, Valentinas ir Lilė Ramoniai, dr. Meinolfas Siemeris, Krokuvos Jogailos universitetas (rektorius prof. Karolis Musiołas ir Collegium Maius muziejaus direktorius prof. Stanisławas Waltośas), Vidmantas ir Nerijus Staniuliai, Vitalijus Vėteris, kun. Julius Sasnauskas OFM, Saulius Karosas, Vytautas Vepštas. Broliai Nicolas, George’as ir Oliveris Ortizai Lietuvai taip pat padovanojo kunigaikščiams Sapiegoms priklausiusią taurę ir pageidavo, kad ji būtų eksponuojama atkurtuose Valdovų rūmuose.

Visi Valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo mecenatai, meno kūrinių dovanotojai ir skolintojai bus tinkamai pagerbti Taikomosios dailės muziejaus bei būsimose Valdovų rūmų ekspozicijose, jų vardai visada lydės dovanotus arba deponuotus meno kūrinius.

Ilgai saugoti ir eksponuoti perduotų kūrinių fotografijos


 

Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai