EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Valdovų rūmų muziejus kviečia į Berlyno karališkųjų rūmų pristatymą

Informacinis pranešimas 2010-05-10

Prof. Hermanas Parcingeris (Hermann Parzinger), Prūsijos kultūros paveldo fondo prezidentas
Dipl. inž. Manfredas Retigas (Manfred Rettig), Berlyno rūmų – Humboldtų forumo fondo vadovas
Berlyno karališkieji rūmai
XX a. pr.
Rūmai XIX a. pab. Berlyno miesto panoramoje
Griuvėsiai po karo
Schlüterio kiemo rekonstrukcijos projektas
Rūmų atkūrimo vizualizacija

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienį, 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Lietuvos dailės muziejumi rengia kultūros vakarą „Berlyno rūmų atstatymas ir Humboldtų forumo sukūrimas“. Berlyno karališkųjų rūmų istorinę ir meninę raidą, jų sunaikinimo aplinkybes ir atkūrimo programą bei pritaikymo šiuolaikinėms muziejinėms ir kultūros reikmėms koncepciją aptars svečiai iš Vokietijos − Prūsijos kultūros paveldo fondo prezidentas, profesorius Hermanas Parcingeris (Hermann Parzinger) ir Berlyno rūmų − Humboldtų forumo fondo vadovas Manfredas Retigas (Manfred Rettig). Tai jau dvidešimtas nuo 2003 m. Lietuvoje įgyvendinamos Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programos renginys.

Berlyno rūmų vietoje gotikinę rezidencinę pilį XV a. viduryje pradėjo statyti Brandenburgo markgrafas ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas II Hohencolernas (Friedrich II Hohenzolern). Po šimtmečio pilis buvo perstatyta į puošnius renesansinius rūmus, tapo viena svarbiausių šios dinastijos rezidencijų. Vėliau rūmai buvo plečiami ir rekonstruojami, įgijo ankstyvojo Baroko bruožų. Valdant kurfiurstui Frydrichui III (Friedrich III), kuris 1701 m. Karaliaučiuje karūnuotas Prūsijos karaliumi Frydrichu I (Friedrich I), buvo pradėtas didžiausias Berlyno rūmų pertvarkymas. Jie tapo svarbiausia naujosios karalystės valdovų rezidencija, liudijančia pasikeitusį Hohencolernų dinastijos rangą. Rūmų architektas Andreasas Šliuteris (Andreas Schlüter) rezidenciją perstatė į vienus reikšmingiausių brandžiojo Baroko rūmų Vokietijoje. Architektas Johanas Eosanderis fon Gėtė (Johann Eosander von Göthe) 1706–1713 m. išplėtė karališkųjų rūmų kompleksą, suformavo antrąjį vidinį kiemą. Šią rekonstrukciją užbaigė Martinas Heinrichas Bėmė (Martin Heinrich Böhme). Karališkieji rūmai nuo tol tarnavo ir kaip Prūsijos karalių, vėliau – Vokietijos imperatorių rezidencija, ir kaip valstybės valdymo institucijų būstinė. Tarpukariu juose veikė rūmų muziejus.

1944 m. gegužės mėnesį ir 1945 m. vasarį rūmai buvo bombarduojami, Berlyno šturmo metu juos apšaudė artilerija. Tačiau fasadai ir konstrukcija išliko gana tvirti. Po karo planuota rūmus atstatyti, tačiau tuomečio prokomunistinės Vokietijos socialistinės vienybės partijos generalinio sekretoriaus Valterio Ulbrichto (Walter Ulbricht) įsakymu 1950 m. jie buvo susprogdinti. Rūmų vietoje suformuota K. Markso ir F. Engelso aikštė bei pastatyti Respublikos rūmai – DDR parlamentas.

Remdamasis ekspertų išvadomis, 2002–2007 m. Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymus dėl Berlyno rūmų, kaip sostinės istorinio centro vieno svarbiausių urbanistinių akcentų, fasadų atstatymo bei daugiafunkcės kultūrinės paskirties. Atkurtus Berlyno karališkuosius rūmus planuojama paversti Humboldtų forumu, kuris taps kultūros, meno ir mokslo namais, skirtingų kultūrų dialogo centru, neeuropietiško meninio paveldo pagrindine pristatymo vieta Berlyne. Čia bus įkurti Prūsijos kultūros paveldo fondui priklausantys Etnologijos ir Azijos meno muziejai, taip pat Berlyno centrinė ir žemės biblioteka, Humboldtų universitetas ir jo rinkiniai, rūmų istorijos ekspozicija. Viename kiemų planuojama įrengti agorą – kultūrinių renginių centrą. Ateityje numatoma atkurti dalį reprezentacinių rūmų interjerų, kurių kilnojamosios vertybės šiandien puošia Potsdamo ir Berlyno Šarlotenburgo rūmų ekspozicijas.

2008 m. Berlyno karališkųjų rūmų atstatymo ir pritaikymo Humboldtų forumui projekto konkursą laimėjo italų architektas prof. Frankas Stela (Franco Stella). 2009 m. buvo įsteigtas Berlyno rūmų – Humboldtų forumo fondas, kuris ir yra atsakingas už rūmų atstatymą bei būsimą veiklą. Jį globoja Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas, finansuoja Vokietijos susisiekimo, statybos ir miestų plėtros ministerija.

Šios plataus užmojo programos įgyvendinimas Vokietijoje vertinamas kaip didžiausias ir reikšmingiausias kultūrinės paskirties objekto statybos federalinis projektas. Jį Lietuvos visuomenei pristatys prof. dr. dr. h. c. mult. H. Parcingeris. Tai vienas žymiausių archeologų, priešistorės ir senovės istorijos tyrinėtojų Vokietijoje, daugelio mokslų akademijų Vokietijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Kinijoje narys. Nuo 2008 m. jis vadovauja Prūsijos kultūros paveldo fondui – vienai didžiausių pasaulyje kultūros institucijų, jungiančių svarbiausius Berlyno muziejus, bibliotekas, archyvus, institutus, – ir aktyviai dalyvauja rengiant Berlyno rūmų atkūrimo ir jų panaudojimo kultūros reikmėms koncepciją. Apie jos įgyvendinimo programą bei eigą renginio dalyviams taip pat pasakos Berlyno rūmų – Humboldtų forumo fondo vadovas, diplomuotas inžinierius, architektas ir miestų statybos specialistas, daugelio Vokietijos mokslo bei kultūros institucijų tarybų narys M. Retigas. Vakarą ves Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Tai jau dvidešimtas Lietuvoje nuo 2003 m. įgyvendinamos Europos valdovų rūmų pristatymo programos renginys. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo eiga ir analogiškais projektais Europoje besidominčiai visuomenei bei specialistams istorines rezidencijas ir jų pritaikymo istorijos aktualinimo, kultūros paveldo puoselėjimo ir šiuolaikinėms kultūros reikmėms galimybes jau yra pristatę svečiai iš Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Italijos, Slovakijos, Ukrainos ir kitų šalių.

Renginys taip pat skirtas tarptautinei akcijai „Muziejų naktis“ paminėti. Šių metų akcijos tema – „Muziejai – visuomenės darnai“.

Pranešimai bus verčiami į lietuvių kalbą. Prelegentai atsakys į renginio dalyvių klausimus.

Įėjimas į kultūros vakarą nemokamas, maloniai kviečiame apsilankyti.

Nuotraukos žiniasklaidai


 

Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai