EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Valdovų rūmų spartų užbaigimą remia didelis būrys Lietuvos kultūros, meno ir mokslo žmonių


2011-03-08

Vos per keletą dienų Valdovų rūmų paramos fondo inicijuotą kreipimąsi į Lietuvos valstybės vadovus dėl Valdovų rūmų atkūrimo darbų spartaus užbaigimo parėmė daugiau nei 750 garsių Lietuvos kultūros, meno, mokslo, verslo ir kitų sričių atstovų. Šiandien, 2011 m. kovo 8 d., kreipimosi tekstas su jį parėmusiųjų sąrašu perduotas Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui bei 10 val. įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui.

Kreipimesi į Lietuvos valstybės vadovus akcentuojama, jog turime sukaupti jėgas ir nesužlugdyti valstybiškai svarbaus projekto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo, nuo kurio priklauso mūsų garbė, mūsų artimiausių kaimynų požiūris į mus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nieko nėra blogiau – kaip pradėti ir neužbaigti, užmesti, kad Valdovų rūmų atkūrimas yra mūsų valios susitarti išbandymas, valios nemesti pradėto darbo išbandymas.

Šios esminės kreipimosi mintys kviečia sutelkti visas jėgas ir kuo sparčiau užbaigti Lietuvos sostinės centre atkurtą valstybingumo simbolį – istorinę Lietuvos valdovų rezidenciją – bei atverti šio išskirtinio paminklo vartus Lietuvos visuomenei ir užsienio svečiams. Valdovų rūmai turi kuo greičiau pradėti tenkinti visuomenės kultūros, švietimo, turizmo, valstybės reprezentavimo poreikius. Tai ypač aktualu artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.

Kreipimąsi palaikiusių Lietuvos žmonių sąrašas liudija, kad racionalią poziciją dėl Valdovų rūmų atkūrimo palaiko dauguma visuomenės atstovų, savo darbais paliudijusių išskirtinius nuopelnus tėvynei. Ši didelė moralinė parama labai svarbi ir Valdovų rūmų paramos fondo žmonėms, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojams, kitiems prie Valdovų rūmų atkūrimo sąžiningai dirbantiems specialistams. Tikimasi, jog tokia plati įvairių sričių iškilių visuomenės atstovų parama paliudys nekvestionuojamą Valdovų rūmų atkūrimo projekto bei jo užbaigimo palaikymą ir dar labiau sustiprins Lietuvos valstybės vadovų įsitikinimą, apsisprendimą dėl Valdovų rūmų atkūrimo spartinimo.

Kreipimąsi dėl Valdovų rūmų atkūrimo spartaus užbaigimo parėmė daugiau negu 750 Lietuvos visuomenės atstovų:

  1. daugiau negu 50 nacionalinių, valstybinių ir vyriausybinių premijų laureatų,
  2. per 40 mokslo, studijų ir nacionalinių bei respublikinių kultūros institucijų vadovų,
  3. 30 Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų,
  4. daugiau negu 40 pasaulio lietuvių atstovų bei Lietuvos politikų ir valstybės tarnautojų,
  5. per 80 žymių istorikų, kultūros ir meno istorikų, archeologų ir paveldosaugininkų,
  6. per 70 žinomų kitų mokslų atstovų,
  7. daugiau negu 40 žinomų muziejininkų,
  8. per 40 bibliotekininkų,
  9. daugiau negu 50 garsių menininkų, aktorių, rašytojų,
  10. daugiau negu 60 visuomeninių organizacijų vadovų ir atstovų, turizmo srities specialistų,
  11. beveik 30 žinomų žiniasklaidos atstovų ir leidėjų,
  12. 40 verslininkų, pramonininkų, įmonių vadovų,
  13. per 100 kitų Lietuvos visuomenės atstovų.

Prie šių Valdovų rūmų spartaus užbaigimo rėmėjų neabejotinai reikėtų priskirti ir daugiau negu 70 tūkst. Lietuvos žmonių bei lietuvių išeivijos atstovų, kurie finansiškai prisidėjo paremdami Valdovų rūmų atkūrimą.

Lietuvos kultūros ir paveldo objektų istorijoje tai yra beprecedentis atvejis, kad toks didelis skirtingų visuomenės sluoksnių atstovų skaičius paremtų būtinumą projektą tęsti ir sparčiau užbaigti bei kreiptųsi tuo klausimu į valstybės vadovus, sustiprindami jų nusiteikimą, sklaidydami abejones dėl visuomenės paramos dažnai nepagrįstai puolamam ir niekinamam projektui.

Pridedama:

  1. Pareiškimo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ tekstas, Vilnius, 2011 m. vasaris, 1 l.;

  2. Valdovų rūmų paramos fondo inicijuotą pareiškimą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“, adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui, parėmusių Lietuvos kultūros, meno, mokslo, politikos, verslo ir kitų sričių žymių atstovų sąrašas, Vilnius, 2011 m. vasaris, 34 l.

Daugiau informacijos teikia Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas Algirdas Vapšys (mob. 8 614 14 290), valdybos narys Edmundas Kulikauskas (mob. 8 687 95 722) ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų komunikacijos koordinatorė Aistė Mažutytė (mob. 8 614 47 418).

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų informacija

 

Kreipimosi tekstas

Vilnius, 2011 m. vasaris

J. E. Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Prezidentei
J. E. Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei
J. E. Andriui Kubiliui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
J. E. Arūnui Gelūnui, Lietuvos Respublikos kultūros ministrui

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tapo Lietuvos valstybės problema. Galima sutikti, kad problema jie buvo iš pat pradžių, kai kirtosi daug nuomonių, pozicijų, argumentų. Buvo branduolys žmonių, dalį savo gyvenimo paskyrusių Rūmų likimo tyrimui, istorijai, archeologijai, neabejojusių jų atkūrimo tikslingumu, sugebėjusių duoti esminį postūmį – pradžią. Susidarė tvirtas ištikimų rėmėjų būrys. Buvo pradėtas Rūmų atkūrimas. Turbūt niekas neabejojo, kad šis projektas Lietuvos valstybei kainuos brangiai, nors ir ne taip brangiai, kaip ryškėja dabar. Nebuvo paskaičiuota, bet visko apskaičiuoti tikriausiai ir nebuvo įmanoma. Negalima negirdėti Valstybės kontrolės išvadų. Bet ir į jas turėtume pajėgti reaguoti valstybiškai. Vadinasi, – politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai išmintingai. Nubausti, ką teisiškai teisinga bausti. Išsiaiškinti, ką būtina išsiaiškinti. Ištaisyti, ką reikia ištaisyti. Susitaikyti su tuo, ko jau negalima pataisyti. Sukaupti jėgas ir nesužlugdyti valstybiškai svarbaus projekto, nuo kurio priklauso mūsų garbė, mūsų artimiausių kaimynų požiūris į mus.

Nieko nėra blogiau – kaip pradėti ir neužbaigti, užmesti. Toks aplaidumas pereina ir į kitus darbus, sumanymus. Pereina į sąmonę. Valdovų rūmai jau pradėjo pulsuoti. Yra gražiai atliktų, restauruotų dalykų. Erdvės daro puikų įspūdį. Valdovų rūmų muziejus jau nuveikė nemaža svarbių kultūrinių darbų, įvykdė puikių projektų, išleido leidinių. Yra gera pradžia, dirba susitelkęs kolektyvas.

Žvelkime į ateitį. Europa bendrauja, bendrauja muziejai. Reprezentacinės patalpos, o ir apskritai didesnės viešos erdvės, darysis vis reikalingesnės. Ir vis brangesnės.

Tikėtina, kad turizmo keliai vis dažniau kirs Vilnių, kad Vilniaus centro trauka darysis vis didesnė. Turistams patrauklaus miesto senamiestis turi būti tankus, tankiai užpildytas kultūros, jos vietų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai turi tapti reikšminga švietimo, kultūros, kultūrinio turizmo vieta, kur ir Lietuvos gyventojai, ir valstybės svečiai susitiktų ir su istorija, ir su jos gyva reprezentacija.

Rūmų atkūrimas yra mūsų valios susitarti išbandymas.

Valios nemesti pradėto darbo išbandymas.

 

Atkurtų Valdovų rūmų spartų užbaigimą parėmusiųjų sąrašas


 


Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai