EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Epitafija Barborai Radvilaitei


2011-05-03

Barboros Radvilaitės mirtis. 1860. Jozef Simmler (1823-1868).
Barboros Radvilaitės mirtis. 1860. Jozef Simmler (1823-1868).
Varšuvos nacionalinis muziejus
Filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ scenos Filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ scenos
Filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ scenos
Barbora Radvilaitė. 1730-1737, Portretas iš Nesvyžiaus dvaro Radvilų portretų galerijos.
Barbora Radvilaitė. 1730-1737, Portretas iš Nesvyžiaus dvaro Radvilų portretų galerijos. Varšuvos nacionalinis muziejus
Varšuvos nacionalinis muziejus
Plokštinis koklis su Radvilų herbu, XVII a. I p.
Plokštinis koklis su Radvilų herbu, XVII a. I p.

Tarptautinės akcijos „Muziejų naktis“ proga 2011 m. gegužės 13 d. 17.30 val. Renesansinėje audiencijų menėje buvo rodomas 1982 metais lenkų režisieriaus Januszo Majewskio sukurtas istorinis filmas „Epitafija Barborai Radvilaitei“.

Istorinės sąmonės kontekste Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė neabejotinai yra žymiausia visų laikų Lietuvos moteris.

Jos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilės istorija daugiau panaši į sensacingo filmo scenarijų nei į realiai vykusią dviejų įsimylėjelių dramą. Stipri valstybės valdovo meilė moteriai ir dėl jos atsisakymas karūnos - toks reiškinys neįspraudžiamas į XVI amžiaus žmonių sąmonės rėmus.

Ši įsimylėjelių poros drama dar ir šiandien, po 500 metų, žadina žmonių vaizduotę. Galbūt ji net įspūdingesnė už visiems gerai žinomą Romeo ir Džiuljetos istoriją.

Barboros ir Žygimanto ryšys įkvėpė daugelį literatūros, dailės, šokio meno kūrėjų, kino meistrų. Jų darbai mums šiandien atgaivina istorinę atmintį: jaunos karalienės mirtį, apipintą kraupiomis istorijomis, jos trumpą karūnacijos triumfą ir su Barboros vardu siejamą sąmyšį valstybėje, Žygimanto Augusto pasiryžimą bet kokia kaina likti kartu su Barbora.

2011 m. gegužės mėnesį minėdami šios ypatingos Lietuvai istorinės asmenybės 460 metų mirties metines, kartu su Lenkijos institutu Vilniuje įvyko atkuriamose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų erdvėse filmo „Epitafija Barborai Radvilaitei“ peržiūra.

„Epitafija Barborai Radvilaitei“ (Epitafium dla Barbary Radziwiłłówny)
Lenkija, 1982, 89 min.
Režisierius Janusz Majewski
Scenarijaus autoriai: Halina Auderska, Stanisaw Kasprzysiak, Janusz Majewski
Vaidina: Anna Dymna, Jerzy Zielnik, Aleksandra Śląska, Krzysztof Kolberger

Filmo veiksmas prasideda jau po Barboros Radvilaitės mirties. 1551 m. gegužės 8 d. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė mirė Krokuvoje būdama 33 metų amžiaus. Barboros pageidavimu, ji bus palaidota Lietuvoje. Iškilminga laidotuvių procesija, lydima Žygimanto Augusto, visą mėnesį per miestus ir miestelius keliauja iš Krokuvos į Vilnių, kur Katedroje Didžioji kunigaikštienė atgula amžino poilsio.

Filmas buvo rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais

 

 


Ekskursija po Barborą Radvilaitę menančias vietas.


Prieš filmo peržiūrą įvyko ekskursija po Barborą Radvilaitę menančias vietas.
Organizuotos 2 ekskursijos 15.45 val. ir 16.00 val.

Užsiregistravusių susitikimo vieta prie Gedimino paminklo 15.45 val.

 

 


Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai