EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
NAUJIENOS
Tarptautinė Žalgirio paroda užbaigta katalogo sutiktuvėmis

2011-01-28

2011 m. sausio 27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lenkijos institutas Vilniuje pakvietė į kultūros vakarą „Žalgirio pergalės atmintis“, skirtą katalogo sutiktuvėms ir atsisveikinimui su tarptautine paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ (2010 11 10–2011 01 30). Renginys vyko Radvilų rūmuose Vilniuje (Vilniaus g. 22).

Tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ katalogas (512 psl.) pristato tiek parodos eksponatus, tiek ir kitas Žalgirio pergalės atminimo raiškos formas, kurių nebuvo galima parodyti materialiais pavidalais. Šiems atminties momentams skirti išsamūs katalogo įvadinės dalies tekstai, praplečiantys ir papildantys Žalgirio mūšio istorinio įvaizdžio kontekstą. Kataloge skelbiama 18 įvadinių studijų, kurias parengė 17 autorių iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Prof. M. Jučo ir prof. S. Ekdahlio tekstuose, Žalgirio įvykių chronologijoje pateikiami svarbiausi mūšio istorijos faktai, primenamas lietuvių manevras. Žalgirio mūšio temą XV–XVIII a. mene apibūdina dr. M. Walczakas, o XIX–XX a. lietuvių dailės dėmesį Žalgiriui nagrinėja V. Jankauskas. J. T. Petrus ir D. Tarandaitė pristato Jogailos bei Vytauto ikonografiją. K. J. Czyżewskio ir V. Dolinsko straipsniai aptaria Krokuvos ir Vilniaus katedrų, Lenkijos ir Lietuvos pergalių ir jų herojų įamžinimo vietų, tradicijas. S. Maslauskaitė apibūdina šv. Kazimierą, lietuvių ir lenkų karinių pergalių globėją. Istoriografijos bei grožinės literatūros formuotą Žalgirio kovos įvaizdį nuo XV iki XX a. atskleidžia prof. E. Ulčinaitės, dr. D. Kuolio ir prof. V. Daujotytės-Pakerienės įžvalgos. Žalgirio trofėjinių vėliavų ir jų atkūrimo istoriją pristato dr. M. Piwocka, o 1910 m. Žalgirio pergalės jubiliejaus minėjimus – A. Janczyk bei A. Grybienė. Žalgirio mūšio atminties Lietuvoje tradiciją apibendrina prof. R. Petrauskas. Straipsniai iliustruoti daugiau nei 200 XV–XX a. ikonografijos vaizdų, sukauptų iš 9 šalių ir 34 jų institucijų.

Kataloge taip pat pristatoma daugiau nei 300 eksponatų, liudijančių Žalgirio atminties gyvybingumą. Į parodą jie surinkti iš 11 institucijų ir 5 privačių rinkinių Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Eksponatų aprašus rengė net 37 autoriai.

Parodą globojo Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas bei Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdan Zdrojewski. Katalogo leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas.

Kultūros vakare dalyvavo ir apie Žalgirio pergalės atminties ženklus kalbėjo:

prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas)
Jerzy T. Petrus (Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Lenkija)
Romualdas Budrys (Lietuvos dailės muziejus)
dr. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas)
dr. Daiva Narbutienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka)
prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas)
dr. Małgorzata Kasner (Lenkijos institutas Vilniuje)
pulk. ltn. dr. Gintautas Surgailis (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Birutė Verbiejūtė (Valdovų rūmų muziejus)
dr. Vydas Dolinskas (Valdovų rūmų muziejus)

Vakaro metu dainavo prof. Vytautas Juozapaitis, fortepijonu pritarė Svaja Skučienė.

Nuotraukų autorius – Vytautas Abramauskas.

Vakaro svečiai varto ką tik išleistą parodos katalogą
Kultūros vakaro svečiai
Katalogą pristato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas 

Įspūdžiais dalinasi viena iš katalogo tekstų autorių Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Horizonte – kryžiuočių vėliavos

Renginio garbės svečias – Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktoriaus pavaduotojas Jerzy T. Petrus

Muzikuoja Vytautas Juozapaitis ir Svaja Skučienė

Apie parodą pasakoja Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys
Apie Žalgirio mūšį ir jo analogus Europos istorijoje kalba Rimvydas Petrauskas

Prie paveikslo „Žalgirio mūšis“

Katalogo leidybos koordinatorė Birutė Verbiejūtė rodo paveiksle „paslėptą“ peliuką


 


Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai