EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
PARODOS
Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės

Ilgalaikė paroda

Gotikinio gobeleno „Eitynės su drambliais“ fragmentas, Flandrija, Turnė, apie 1515–1520 m.
Niklaus Weckmann, Švč. Mergelės Marijos statula, Vokietija, XVI a. pradžia
Sekreteras, Italija, Genuja, XVI a. pab.–XVII a. pr.
Gobelenas „Adomas ir Ieva“, Žano Leinjė (Jean Leyniers) dirbtuvės, Flandrija, Briuselis, apie 1650–1660 m.
Vaza, Italija, XVII a.
Gobelenas „Drakonas, ryjantis kiaušinius“, Flandrija, Briuselis, XVII a. pr.
Lionelas Spada (Lionello Spada, 1576–1622), „Ludovisi koncertas“, Italija, XVII a. pr.

Indas vandeniui, Italija, XVI a.

Parodos rengėjai:
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos dailės muziejus

Partneris – Valdovų rūmų paramos fondas

Ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys

Parodos kuratoriai:
Dalius Avižinis, dr. Vydas Dolinskas

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“ supažindina lankytojus su per pastaruosius septynerius metus Lietuvos dailės muziejuje, o nuo 2009 m. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose sukaupta įspūdinga XV–XVII a. Europos taikomosios ir vaizduojamosios dailės kolekcija – įsigytomis ir dovanotomis istorinio reprezentacinio interjero ekspozicijos vertybėmis. Šiuo metu yra gauta dovanų bei įsigyta aukcionuose, antikvarinių vertybių mugėse, užsienio ir Lietuvos antikvariatuose, taip pat iš privačių kolekcininkų daugiau nei 500 eksponatų. Parodoje eksponuojama maždaug ketvirtadalis šių vertybių, kurios atspindi net tris Europos kultūros ir meno raidos epochas. Ateityje šios vertybės papuoš atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų menes.

Istorinis reprezentacinis interjeras – tai vidaus erdvių architektūrinio dekoro ir jose esančių kilnojamųjų vertybių dermė, sukurianti bendrą interjero kompozicinę visumą, įkūnijančią konkrečios kultūros epochos estetiką, menines nuostatas, istorinę funkcinę tam tikros menės paskirtį. Ši paroda – tai mėginimas sukurti Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų reprezentacinės rezidencijos interjero įvaizdį, kurio pagrindą sudaro autentiškos kilnojamosios meno ir istorijos vertybės.

Parodoje eksponuojama daugiau nei šimtas eksponatų, 2003–2010 m. įsigytų ir dovanotų Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tai XV–XVII a. taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai: gobelenai, baldai, grafikos bei tapybos darbai, dirbinai iš metalo ir keramikos, istoriniai ginklai, šarvų komplektai.

Gotikos epochos meninius bruožus reprezentuoja ant medžio lentų XVI a. pradžioje tapyti paveikslai „Madona“ ir „Madona su Kūdikiu“, apie 1510 m. Šiaurės Flandrijoje arba Prancūzijoje išaustas audinys, vaizduojantis augmeniją, gyvūnus ir pilį, taip pat Niklauso Vekmano (Niklaus Weckmann) XVI a. pradžioje sukurta Švč. Mergelės Marijos statula. Greta šių vaizduojamosios dailės kūrinių eksponuojama metalu kaustyta skrynia, XVI a. sukurta Vokietijoje, bei XV a. Prancūzijoje sukurti ir meistriškai gotikiniais ornamentais drožinėti baldai – kredensas ir skrynia. Visos šios europinės gotikos vertybės atspindi epochą, kai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje rezidavo Vytautas Didysis, Kazimieras ir Aleksandras Jogailaičiai.

Renesanso epocha parodoje pristatoma gausiau. Pirmą kartą eksponuojamas XVII a. pradžioje Briuselyje išaustas gobelenas, vaizduojantis drakoną. Meninis audinys, sukurtas iš vilnos ir šilko, buvo įsigytas 2006 m. ir iki 2009 m. restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Gobeleno kartonų autorius yra dailininkas iš Peterio Kokės van Elsto Jaunesniojo (Pieter Coecke van Aelst) arba Žano Tonso (Jean Tons II) rato, audinys išaustas Katerinos Van den Eyndė (Catherine Van den Eynde) dirbtuvėse. Meninio audinio, sukurto Žygimantui Augustui dirbusių meistrų aplinkoje, restauravimą parėmė Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga. Parodoje lankytojams pristatoma ir dauguma kitų Valdovų rūmų kolekcijos gobelenų, sukurtų garsiose Briuselio manufaktūrose XVI–XVII a. Daugelyje iš jų vaizduojamos mitologinės scenos bei Senojo Testamento siužetai.

Iš renesansinių audinių grupės išsiskiria unikalus eksponatas – Žygimanto Augusto (1544 / 1548–1572) gobelenas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju herbu. Gobelenas sukurtas Flandrijoje, Engijene arba Gerardsbergene, prieš 1548 m. Gobeleno priklausomybę paskutiniam Jogailaičių valdovui liudija Lenkijos Erelio krūtinėje išausti inicialai S A (Sigismundus Augustus). Šis gobelenas, kuris buvo įsigytas Paryžiaus aukcione, neabejotinai buvo specialiai užsakytas ir puošė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje. XVI a. herbinių Žygimanto Augusto gobelenų taip pat yra Vavelio karališkoje pilyje, tačiau Valdovų rūmams įsigytas gobelenas yra vienintelis šiuo metu žinomas tokios serijos audinys.

Didelę parodos dalį sudaro istoriniai baldai. Eksponuojami bene populiariausi ir universaliausi Renesanso epochos baldai – kasonės (it. cassa – ,,skrynia“). Šio tipo baldai buvo naudojami įvairiems daiktams saugoti, ant kasonių buvo sėdima, miegama ir net rašoma. Priklausomai nuo regiono, kuriame kasonės buvo sukurtos, ir nuo užsakovo finansinių galimybių, skiriasi šių baldų puošybos elementai ir technikos. Dauguma eksponuojamų kasonių yra sukurtos Šiaurės bei Vidurio Italijoje. Jos pasižymi puošnia drožyba, auksavimu. Šių kasonių dekoravimui naudojami mitologiniai bei stilizuoti augaliniai motyvai ir mitinės figūros. Parodoje eksponuojamas ir nepaprastai puošnus XVII a. pradžios kredensas, sukurtas Italijoje bei dekoruotas įmantriomis kariatidžių figūromis, groteskų elementais.

Lankytojai taip pat gali susipažinti su dviem svarbiausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais – Vilniumi ir Gardinu, kurių vaizdai, sukurti XVI a. ir publikuoti Georgo Brauno (Georg Braun, 1541–1622) atlase „Urbium praecipuarum totius mundi“, taip pat pristatomi parodoje. Renesanso epochos vertybės atspindi Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos ir Žygimanto Augusto prabangaus dvaro gyvenimą, to meto Lietuvos meninius ryšius su Italija ir kitais Europos kraštais.

Baroko epochos palikimą liudija nepaprastai įdomus bei meniniu požiūriu itin vertingas gobelenas „Adomas ir Ieva“. Šis meninis audinys išaustas Flandrijoje, Briuselyje, Žano Leinjė (Jean Leyniers, 1630–1686) dirbtuvėse apie 1650–1660 m. Gobelenui sukurti buvo panaudotas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui priklausiusio gobeleno „Rojaus laimė“ kartono, prieš 1553 m. sukurto garsaus meistro Mišelio Koksės (Michiel Coxie, 1499–1592), fragmentas. Pagal šį kartoną XVI–XVII a. išaustos gobelenų versijos šiandien taip pat saugomos Krokuvos Vavelio karališkoje pilyje (Lenkija), Bavarijos nacionaliniame muziejuje Miunchene (Vokietija) ir Segovijos San Ildefonso rūmuose (Ispanija). Gretimoje salėje eksponuojamas kitas šios serijos gobelenas, taip pat vaizduojantis Senojo Testamento sceną – Abelio ir Kaino aukojimą.

Barokinių gobelenų grupę papildo XVII a. I pusėje Flandrijoje, Briuselyje, išaustas gobelenas „Sodas su pergole“. Pirmajame plane vaizduojama pergolė (it. pergola, lot. pergula – „pavėsin“), kuri laikoma įspūdingų atlantų ir kariatidžių figūrų. Greta vaikštinėja kalakutai – tuo laikotarpiu egzotiški paukščiai. O už pergolės, antrajame plane, atsiveria įspūdingas išpuoselėtos augmenijos ir fontanų derinys, primenantis Valdovų rūmų barokinį sodą, kurį prieš 1655 m. aprašė Vilniuje apsilankęs pranciškonas Antonijus.

Parodoje pirmą kartą eksponuojamas Lietuvos dailės muziejui priklausantis gobelenas „Saliamono turtai“, sukurtas XVII a. Briuselio manufaktūroje pagal Peterio Pauliaus Rubenso (Pieter Paul Rubens) mokinio Abraomo van Dipenbeko (Abraham van Diepenbeeck) kartoną. Meninis audinys, kurį kartu su visa serija prieš 1655 m. įsigijo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega (1609–1656), jo testamentu buvo dovanotas Vilniaus katedrai. Ilgainiui gobelenas sunyko, pokaryje pateko į Lietuvos dailės muziejų, kur buvo ilgai ir kruopščiai restauruojamas bei po ilgos pertraukos vėl yra rodomas visuomenei.

Baroko epochos muzikinį gyvenimą iliustruoja italų dailininkui Lioneliui Spadai (Lionello Spada, 1576–1622) priskiriamas įspūdingas XVII a. pradžios tapybos darbas „Liudovisi koncertas“. Parodoje galima pamatyti ir Tomo Makovskio (Tomasz Makowski, apie 1575–apie 1630) bei Heselio Geritso (Hessel Gerritsz, apie 1581–1632) sukurto bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu 1613 m. išleisto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio kopiją, kurios originalas šiuo metu saugomas Upsalos universiteto bibliotekoje (Švedija).

Parodą praturtina ne tik Baroko epochos puošnūs baldai, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų bei didikų portretų kopijos, sukurtos pagal išlikusius paveikslus Baltarusijos ir Lenkijos muziejuose. Tai – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548) ir jo žmonos Bonos Sforcos († 1557) portretai, paskutinio Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovo Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės († 1545) ir Barboros Radvilaitės († 1551) atvaizdai bei valdovo sesers Onos Jogailaitės († 1596) portretas, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1632–1648) portretas. Greta eksponuojami didikų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Trakų vaivados kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio (1460–1530) bei didžiojo etmono ir rūmų maršalkos, Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos (1480–1541) – portretai, Lietuvos pakanclerio Stepono Paco (1587–1640), Lietuvos kanclerio kunigaikščio Stanislovo Albrechto Radvilos (1593–1656) atvaizdai.

Parodoje pristatomas vienas iš vertingiausių tapybos darbų Lietuvoje – XVI a. nežinomo dailininko ant lentos sukurtas darbas, vaizduojantis Švč. Dievo Motiną su Kūdikiu. Paveikslą Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams ilgalaikiam saugojimui ir eksponavimui mielai paskolino žymus kolekcininkas Edmundas Armoška. Mecenatas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams yra padovanojęs ir Genujos valdytoją Andrė Doriją (Andrea Doria) vaizduojantį XVI a. biustą. Vertybių muziejui taip pat yra dovanoję – kolekcininkas dr. Tomašas Nevodničanskis (Tomasz Niewodniczański, † 2010), Valentinas ir Lilė Ramoniai,bukinistas Vidmantas Staniulis, Nerijus Staniulis, verslininkai Andrejus Balyko ir Antanas Bosas su šeimomis, kan. dr. Algimantas Kajackas, Vitalijus Vėteris, Vytautas Vepštas, kun. Julius Sasnauskas OFM, verslininkas Saulius Karosas, menotyrininkas iš Vokietijos dr. Meinolfas Zymeris (Meinolf Siemer), Krokuvos Jogailos universiteto ir muziejaus darbuotojai prof. habil. dr. Karolis Musiolas (Karol Musioł), prof. habil. dr. Stanislavas Valtošas (Stanisław Waltoś), dr. Marija Hulicka (Maria Hulicka), Lietuvos Respublikos garbės konsulas Lenkijoje Ježis Bankovskis (Jerzy Bankowski), akademikas Algimantas Miškinis ir profesorius Kęstutis Paulius Žygas.

Valdovų rūmų interjero ekspozicijos vertybės – baldai ir gobelenai – taip pat eksponuojamos ir kitose Taikomosios dailės muziejaus erdvėse – pirmojo aukšto Gobelenų menėje, antrojo aukšto parodinėse salėse. Parodoje „Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“ Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Edukacijos ir lankytojų skyriaus specialistai bei Taikomosios dailės muziejaus darbuotojai veda ekskursijas grupėms ir pavieniams lankytojams. Šios parodos aplinkoje rengiami teminiai ciklai „Muzika Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare“, „Žymiausi XVI−XVII a. Lietuvos didieji etmonai“, „Kalbantys portretai“ ir kiti edukaciniai užsiėmimai.


 

Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai