EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į  skyriaus  pradžią   Į svetainės pradžią  
RENGINIAI
Sensacija Žygimanto Augusto herbinis gobelenas grįžo į Vilnių

2009 m. balandžio 21 d. Taikomosios dailės muziejuje (Lietuvos dailės muziejaus padalinys, Arsenalo g. 3A) pristatytas sensacingas eksponatas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kolekcijai įsigytas unikalus XVI a. vidurio (po 1544 m.) Flandrijoje išaustas herbinis gobelenas, priklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui ir greičiausiai šio valdovo užsakymu išaustas jo Vilniaus rezidencijai. Po pristatymo gobelenas išgabentas į LDM Prano Gudyno restauravimo centrą, kur bus parengtas ekspozicijai Valdovų rūmuose.

Valdovų rūmams įsigytas gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu, Flandrija, XVI a. vid.
Žygimanto Augusto portretas, XVIII a.
Auksinė moneta su jungtiniu Žygimanto Augusto herbu, 1548 m.
Sidabrinė moneta su jungtiniu Žygimanto Augusto herbu, 1564 m.
Diptikas su Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės portretais, Vilnius, XVI a. vid.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje apie 1545 m., Žygimanto Augusto valdymo pradžioje
Žygimanto Augusto bibliotekos knyga
Aleksandro Jogailaičio taurė su Lietuvos heraldika, Venecija, XV a. pab.
Žygimanto Augusto jungtinis herbas 1568 m. Gardino miesto graviūroje
Gobeleno, kuris XVI a. puošė Valdovų rūmus Vilniuje ir kuriuo rūmų menėse gėrėjosi Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė, pristatyme dalyvavo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių komplektavimo komisijos nariai, ekspertai, konsultantai: Vilniaus dailės akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto dekanė, senosios tekstilės tyrinėtoja, dailės istorikė doc. dr. Ieva Kuizinienė, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas, istorikas ir heraldikos tyrinėtojas doc. dr. Edmundas Rimša, Lietuvos dailės muziejaus direktorius, dailės istorikas Romualdas Budrys, kolekcininkas ir žurnalistas Vilius Kavaliauskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius, istorikas dr. Vydas Dolinskas. Renginio metu pagerbti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rėmėjai ir bičiuliai: kolekcininkas bukinistas Vidmantas Staniulis, dovanojęs Valdovų rūmams vertingą leidinį ir surengęs labdaringą aukcioną, taip pat kolekcininkas Algimantas Muzikevičius ir Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, padėję įsigyti Valdovų rūmams Žygimanto Augusto gobeleną.

Pristatymo dalyviai grožėjosi unikaliu Žygimanto Augusto gobelenu, papuoštu dinastiniais ir Lietuvos žemių herbais. Iškart po renginio jis buvo perduotas restauruoti Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistams, kurie konservuos bei restauruos šį istoriškai ypatingai vertingą senąjį meninį audinį ir parengs jį eksponuoti atkurtuose Valdovų rūmuose.

Apie gobeleną

2009 m. balandžio 8 d. Etienne de Baecque organizuotame aukcione Paryžiuje, Drouot Richelieu aukcionų namuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų vertybių kolekcijai įsigyta unikali lituanistinė vertybė – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu su dinastiniais, valstybiniais ir Lietuvos žemių heraldiniais ženklais papuoštas gobelenas. Galutinė aukciono kaina – 40 tūkst. eurų. Dėl gobeleno varžėsi 7–8 pirkėjai, daugiausia iš Lenkijos. Tarp jų buvo ir Krokuvos Vavelio karališkosios pilies atstovai. Įsigyjant gobeleną, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams bičiuliškai talkino kolekcininkai Vilius Kavaliauskas ir Algimantas Muzikevičius, muziejininkas Virgilijus Poviliūnas, dailės istorikė dr. Ieva Kuizinienė, taip pat konsultavo dailės istorikai Romualdas Budrys, habil. dr. Rūta Janonienė, istorikas ir heraldikas dr. Edmundas Rimša.

Šis neblogai išlikęs senasis meninis audinys (išmatavimai – 240 x 158 cm) buvo sukurtas XVI a. viduryje (po 1544 m.), anot Vilniaus dailės akademijos docentės, senųjų meninių audinių tyrinėtojos ir ekspertės dr. Ievos Kuizinienės, greičiausiai Engijeno (Enghien) arba Gerardsbergeno (Grammont) miestų dirbtuvėse, Flandrijoje, kuri buvo pirmaujanti Europos šalis to meto meninių audinių kūrime. Įspūdingo gobeleno, kurio fonas ir bordiūrai papuošti augaliniais, architektūriniais ir geometriniais motyvais, kaukėmis, liūtų galvomis ir pan., kompozicijos centre išaustas jungtinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbas, viršuje vainikuojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio didžiąja karūna.

Herbo širdyje pavaizduotas Žygimanto Augusto motinos – Milano hercogo dukters – Bonos Sforcos herbas (Žaltys, ryjantis vaiką). Pirmajame lauke išaustas Lenkijos Erelis – Žygimanto Augusto tėvo Žygimanto Senojo herbas su paties Žygimanto Augusto inicialais ant erelio krūtinės. Antrajame lauke pavaizduotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės heraldinis simbolis – Vytis. Trys apatiniuose laukuose esantys herbai – tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės svarbių žemių (Angelas – Kijevo, Kryžius – Voluinės, keturpėsčias Lokys – Smolensko) heraldiniai ženklai.

Šią heraldinę kompoziciją, remiantis Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojo ir Lietuvos heraldikos komisijos pirmininko dr. Edmundo Rimšos interpretacija, galima būtų perskaityti taip: Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas yra Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, Lietuvos ir jos žemių (Kijevo, Smolensko bei Voluinės) valdovas.

Toks jungtinis Žygimanto Augusto herbas jo valdymo laikotarpiu (maždaug nuo 1545 iki 1571 m.) buvo kalamas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetose, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniame didžiajame antspaude.

Identiško jungtinio herbo heraldinių ženklų kompozicija Valdovų rūmams įsigytame gobelene akivaizdžiai liudija, jog šis senasis meninis audinys buvo užsakytas Žygimanto Augusto, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio, ir turėjo puošti jo Vilniaus rezidenciją, t. y. Valdovų rūmus, kuriuos jis itin intensyviai perstatinėjo ir plėtė apie 1545–1553 m. Intensyviausiai Žygimanto Augusto „Naujųjų rūmų“ Vilniaus Žemutinėje pilyje statybos vyko apie 1547–1548 m. Šios naujos rezidencijos įrengimui galėjo būti užsakyta visa herbinių ir kitų audinių serija. Vėliau, po tėvo mirties tapęs ir Lenkijos karaliumi, Žygimantas Augustas buvo užsakęs dar kelias heraldinių audinių bei audinių su inicialais serijas, kurios iš dalies yra išlikusios ir saugomos Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje (Lenkija). Šie gobelenai taip pat ne kartą buvo atvežami ir į Vilnių bei puošdavo didžiųjų kunigaikščių rūmų menes.

Kaip žinoma, Žygimantas Augustas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Vilniuje 1529 m. Iškilmės vyko Vilniaus katedroje ir Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Po metų jis buvo karūnuotas ir Lenkijos karaliumi, įpėdiniu. Faktiškai, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis (magnus dux) arba tėvo vietininkas, Lietuvos valstybę jis pradėjo valdyti 1544 m. Žygimantas Senasis pasiliko Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio titulą (supremus dux). 1548 m. mirus Žygimantui Senajam, Žygimantas Augustas tapo visavaldžiu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi.

Iki ir kurį laiką po Liublino unijos Žygimantas Augustas mėgo ir dažnai ilgai rezidavo Vilniaus rūmuose, čia sukaupė visame pasaulyje išgarsėjusius meno, šarvų, ginklų, retenybių rinkinius, didžiulę biblioteką, turtingą lobyną. Su Vilniaus rūmais susijusi ir romantiška Žygimanto Augusto bei Barboros Radvilaitės meilės istorija. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Žygimanto Augusto laikais buvo tapę ne tik Lietuvos valstybės politiniu, administraciniu centru, bet ir kultūros, meno, mokslo sklaidos židiniu.

Atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytas gobelenas kaip tik liudija tą Vilniaus rezidencijos klestėjimo Renesanso epochoje laikotarpį. Šį meno kūrinį savo akimis Vilniaus rūmuose galėjo regėti ir Žygimantas Augustas, ir Barbora Radvilaitė. Yra išlikę vos keletas istorinių meno vertybių, kurias galima tiesiogiai sieti su Vilniaus rūmais, kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, nes nėra išlikę inventorių, kurie galėtų paliudyti kitų vertybių istorinę priklausomybę Vilniaus rūmams. Šiandien Krokuvos Jogailos universiteto muziejuje (Collegium Maius) saugoma Venecijos stiklo taurė, papuošta Aleksandro Jogailaičio, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbais, taip pat yra neabejotinai Vilniaus rezidencijai užsakytas valdovo daiktas. Krokuvos kunigaikščių Čartoriskių muziejaus ekspozicijoje rodomas Krokuvos nacionalinio muziejaus deponuotas portretinis diptikas, vaizduojantis Žygimanto Augusto dvi pirmąsias žmonas – Elžbietą Habsburgaitę bei Barborą Radvilaitę, kaip mano tyrinėtojai, taip pat galėjo būti sukurtas Vilniuje, kurį laiką saugotas šio miesto rezidencijoje bei Žygimanto Augusto vežiotas kartu su savimi.

Šiame Gotikos, Renesanso, ankstyvojo Baroko epochų Lietuvos kultūrinio ir meninio paveldo išlikimo, išsaugojimo ir identifikavimo kontekste Valdovų rūmams įsigytas gobelenas su Žygimanto Augusto jungtiniu herbu, pabrėžiančiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą, istorine prasme yra neįkainojama vertybė, tikra relikvija, sugrįžusi į savo istorinę erdvę. Šį gobeleną planuojama eksponuoti atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų reprezentacinių interjerų ekspozicijoje – vadinamojoje Žemutinėje reprezentacinėje arba renesansinėje sosto salėje, kurios dekoras atspindės Žygimanto Augusto valdymo laikotarpį. Šiandien toje salėje kuriamas heraldinis frizas, kuriame pasikartos ir gobelene esantys dinastiniai, valstybiniai bei žemių heraldiniai ženklai.


 


Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai