EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į svetainės pradžią  
RESTAURAVIMAS
Restauratorės Deimantės Baubaitės darbai


Karnizinis koklis,  XVI a.

Inv. Nr. 223; rest. prot. Nr. 18/407, VR 02/3, archeologas E. Ožalas.


Būklė prieš restauravimą:
Restauruoti pateiktas karnizinis koklis surinktas ir suklijuotas pagal lūžio profilį iš penkių dalių. Koklis nevisas – trūksta kairės pusės viršutinio kampo, apie 1/3 dešinės pusės cilindrinės dalies, vietomis aptrupėjęs rėmelis. Kaklelis nepilnas, išlikusi  aukščiausia dalis 6,3 cm. Vaizdinė pusė dengta polichrominėmis glazūromis, netolygiai apsitraukusi kieta rudų druskų plėvele. Keraminė masė gerai išdegta – tvirta.

Restauravimas:
Kietos rudų druskų apnašos ant glazūros tirpintos vandeniniu 5 % Trilono – B tirpalu suvilgytais kompresėliais, valytos mechaniškai. Neišlikusios koklio dalys ir reljefinis piešinys atkurti gipso mase (gipsas, vanduo, PVA klijai). Reljefinis piešinys atkurtas pagal išlikusias koklio dalis bei remiantis analogija. Kaklelio dalis atkurta iki išlikusių šukių aukščio. Spalvinis dekoras atkurtas akvarele Leningrad ir PVA tempera: vaizdinėje pusėje imituojant polichromines glazūras, nugarinėje – degtą molį. Tonuota šviesiau negu autentiškos koklio dalys, išskiriant autentiškas dalis. Restauruoto koklio paviršius padengtas apsauginiu įmonės Talens akriliniu laku.

Restauruotas koklis atgavo vientisą vaizdą – atkurta karnizinio koklio forma, reljefinės puošybos elementai. Akvarele, tempera atkurtas prislopintas spalvinis dekoras. Radinys padengtas apsauginiu laku, paruoštas eksponavimui ir ilgalaikiam saugojimui.

Restauruotas koklis buvo panaudotas kaip vienas iš modelių, gaminant naujus koklius rekonstruojamai Valdovų rūmų renesansinei krosniai.

Prieš restauravimą
Po restauravimo
Restauruotas koklis buvo panaudotas kaip modelis gaminant naujus koklius rekonstruojamai Valdovų rūmų renesansinei krosniai
(žr. apatinį karnizą)

V. Abramausko nuotr.

 

Kampinis nišinis koklis su Radvilų herbu, XVII a. I pusė

Inv. Nr. 111; rest. prot. Nr. 223/741; VŽP 2003, pl. 8, archeologas E. Ožalas.

Būklė prieš restauravimą:
Restauruoti pateiktas koklis surinktas pagal lūžio profilį ir suklijuotas iš 55 šukių. Dėl gausių glazūros netekčių ir pažeidimų koklis praradęs dekoratyvumą, sunkiai identifikuojama heraldinė kompozicija, reljefinės ir spalvinės puošybos visuma. Beveik visas glazūruotas paviršius apsitraukęs juoda blizgia redukcine plėvele. Apie 1/3 glazūruoto paviršiaus neišliko – glazūra atšokusi, likusi – pažeista suaižėjimų.

Restauravimas: 
Redukcinė plėvelė nuo glazūros šalinta kompresėliais, suvilgytais vandeniniu 5% Trilono – B tirpalu. Suaižėjusi glazūra sutvirtinta 2–3 % Paraloid B-72 tirpalu acetone ir etanolyje (5: 1). Trūkstamos koklio dalys ir reljefinis piešinys atkurti gipso mase (gipsas, vanduo, PVA klijai). Heraldinės plokštės neišlikusiam šalmo papuošalui identifikuoti naudota ikonografinė medžiaga – herbas, kurį 1547 m. kartu su Šventosios Romos kunigaikščio titulu Radviloms suteikė Romos imperatorius, bei Radvilų giminės herbas iš A. Kojalavičiaus herbyno Herbarz W.X. Litewskiego – Krakow, 1897 (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos herbyno santrauka). Skysta talko mase (PVA klijai, talkas, vanduo) atkurtas atšokusios glazūros sluoksnis, užglaistytos suklijavimo siūlės. Spalvinis dekoras atkurtas akvarele Leningrad ir PVA tempera: vaizdinėje pusėje – imituojant polichromines glazūras,  nugarinėje – degtą molį. Atkurtos vietos tonuotos akivaizdžiai šviesiau negu autentiškos koklio dalys, išskiriant autentiškas dalis.  Koklio paviršius padengtas apsauginiu įmonės Talens akriliniu laku.

Restauruotas koklis papildė Lietuvos archeologinę medžiagą dar viena heraldine kompozicija su iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės herbu. Ateityje restauruotas koklis bus eksponuojamas Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologinių radinių ekspozicijoje ir papildys bei papuoš gausią Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų koklių kolekciją dar vienu herbiniu kokliu su įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės herbu.

Prieš restauravimą
Restauravimo metu
Po restauravimo

V. Abramausko nuotr.

 

Plokštinis koklis su stilizuota vaza, XVII a.

Inv. Nr. 317; rest. prot. Nr. 19/408; VR 04/ V korp., archeologas E. Ožalas.

Būklė prieš restauravimą:
Koklis  surinktas ir suklijuotas iš trijų stambių fragmentų, trūksta 1/4 koklio dalies, glazūra netolygiai apsitraukusi rusvų druskų plėvele. Keraminė masė gerai išdegta, tvirta. Nugarinėje dalyje išlikęs viso kaklelio aukščio fragmentas,  pagal kurį galima atkurti visą kaklelį.

Restauravimas:
Rusvų druskų apnašos ant glazūros šalintos mechaniškai – šeriniu šepetėliu. Neišlikusios koklio dalys atkurtos gipso mase (gipsas, vanduo, PVA klijai). Vaizdinės pusės reljefinis dekoras atsektas ir atkurtas pagal koklio simetriją, taip pat naudojant analogiją. Kaklelis visiškai atkurtas pagal išlikusios dalies aukštį ir formą. Spalvinis dekoras atkurtas akvarele Leningrad ir PVA tempera: vaizdinėje pusėje – imituojant polichromines glazūras,  nugarinėje – degtą molį. Tonuota šviesiau negu autentiškos koklio dalys. Restauruoto koklio paviršius padengtas apsauginiu įmonės Talens akriliniu laku.

Restauruotas koklis atgavo eksponato išvaizdą, taip pat paruoštas ilgalaikiam saugojimui. Rekonstruojant Valdovų rūmų krosnis, restauruotą koklį numatoma panaudoti kaip vieną iš modelių, gaminant naujus koklius manieristinio stiliaus krosniai.

Vaizdinė pusė prieš restauravimą
Restauravimo metu
Po restauravimo
 
Kaklelio dalis restauravimo metu
Po restauravimo

V. Abramausko nuotr.

 


 


Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai