EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
   
 
 
Naujienų archyvas
Renginiai
Ekspozicijos
Parodos
Edukacija
Ekskursijos
Leidiniai
Apie mus
Rūmų istorija
Rinkiniai
Moksliniai tyrimai
Restauravimas
Kita informacija
Viešieji pirkimai
Tarptautiniai ryšiai
Rėmėjai
Žiniasklaidai
Nuorodos
Karjera
Darbuotojams
 
Į svetainės pradžią
TARPTAUTINIAI RYŠIAI
Šiuolaikinio muziejaus siekis – kultūros diplomatija

Lietuvai minint savo tūkstantmečio jubiliejų, praėjusių metų liepos 6 d. įvykusioje atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos simbolinio atidarymo ceremonijoje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir penkiolikos užsienio valstybių karūnuoti asmenys arba aukščiausi vadovai – pasaulio architektūros istorijoje dar nėra buvę atvejo, kad tiek daug valstybių vadovų ir atstovų dalyvautų kokio nors statinio inauguracijoje

Mindaugo Kaminsko nuotr.
Pasirašant tarptautinę bendradarbiavimo sutartį: Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių direktoriaus pirmasis pavaduotojas muziejininkystei bei vyriausiasis fondų saugotojas, paveldosaugininkas Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus) ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas

Vytauto Abramausko nuotr.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai aktyviai dalyvauja partnerių parodose užsienyje. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos maketas ir istorija 2010 m. vasarą pristatomi Miuncheno technikos universiteto Architektūros muziejuje surengtoje tarptautinėje parodoje „Rekonstrukcijos istorija – istorijos konstrukcija“ („Geschichte der Rekonstruktion – Konstruktion der Geschichte“)

Miuncheno technikos universiteto Architektūros muziejaus nuotr.

Šiandieniame dinamiškame pasaulyje, kuriame įvairialypė kultūros sklaida įgyja naujų pavidalų ir peržengia politines sienas, šiuolaikinio muziejaus veikla nebeįsivaizduojama be tarptautinių ryšių ir institucinio bendradarbiavimo. Tačiau šiais laikais nebeužtenka tik užmegzti ir puoselėti bendradarbiavimo santykių su užsienio partneriais – tarptautinėje erdvėje reikia imtis kultūros diplomatijos, kuri duotų konkrečią ir apčiuopiamą naudą.

Būtent tokią tarptautinių ryšių strategiją ir plėtoja 2009 m. įsteigtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, išaugęs iš Lietuvos dailės muziejaus, kuriame susiformavo ir tarptautinio bendradarbiavimo patirties pamatai.

Aiškios kryptys

Pastaruoju metu pasaulyje net ir kultūros srityje ryškėja tarptautinių ryšių pragmatinis pobūdis. Šiuolaikiškos muziejinės institucijos nešvaisto savo potencialo, o tarptautinių santykių plotmėje siekdamos kokybiško ir brandaus bendradarbiavimo aiškiai formuoja tikslingą veiklos strategiją bei ieško jos įgyvendinimo formų.

Tad jau savo veiklos pradžioje istorinės rezidencijos pobūdžio Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, atsižvelgdamas į savo misiją, užsibrėžė kelias tarptautinio bendradarbiavimo kryptis. Pirma, siekiama plėtoti ryšius su tomis kultūros ir muziejinėmis institucijomis, kurios tiesiogiai puoselėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldą. Antra, norima užmegzti ir palaikyti abipusius santykius su muziejais, kurie veikia istorinėje Gediminaičių – Jogailaičių bei Vazų dinastijų erdvėje ir pristato bei aktualina su šių valdovų aplinka susijusį kultūros paveldą. Trečia, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas su tomis valdovų bei didikų rezidencijomis Lenkijoje, Italijoje ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, kurios turėjo diplomatinių, politinių ir kultūrinių ryšių su mūsų valstybe Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos klestėjimo (XV–XVII a. vid.) laikotarpiu. Ketvirta, siekiant iš užsienio kolegų semtis praktinės patirties, mezgami ryšiai su tipologiškai giminingais istorinės rezidencijos pobūdžio muziejais. Penkta, siekiama plėsti bendradarbiavimą su užsienio muziejais, bibliotekomis, kultūros institucijomis, kurių rinkiniuose saugomos praeityje iš Lietuvos išgabentos arba kitais būdais į svečias šalis patekusios nacionalinės vertybės.

Teorija ir praktika

Kaip sekasi įgyvendinti suformuotas strategines kryptis? Tai atskleidžia rezultatai.

Nuo 2003 m. su Valdovų rūmų atkūrimu bei ekspozicijų rengimu susijusių Lietuvos dailės muziejaus padalinių organizuotų tiriamųjų ekspedicijų metu, taip pat vykdant Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą, Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams pavyko užmegzti profesinius ryšius su daugiau kaip 100 daugelio Europos šalių valdovų ir didikų istorinių rezidencijų, istorijos bei kultūros paveldą puoselėjančių muziejų ir kitų organizacijų. Neseniai įsteigtas Valdovų rūmų muziejus sėkmingai integruojasi į kultūros paveldo institucijų tarptautinius tinklus.

Šiuo metu jau yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija), Varšuvos karališkąja pilimi – Nacionaliniu istorijos ir kultūros paminklu (Lenkija), Gardino pilyse įsikūrusiu Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi (Baltarusija), Baltarusijos nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“, Feraros Esčių pilies muziejumi (Italija), netrukus planuojama sutartimis įteisinti santykius su Drezdeno rezidencine pilimi (Vokietija) ir kitais muziejais užsienyje.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM), Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos narys, o netrukus ketina tapti ir kitų tarptautinių organizacijų nariu.

Platūs veiklos barai

Nors iš esmės atkurta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija dar nepriima lankytojų, Valdovų rūmų muziejus įvairiose kitose kultūrinėse erdvėse plėtoja plačią veiklą ir tarptautiniu lygmeniu sistemingai bei nuosekliai įgyvendina nacionaliniam muziejui keliamus tikslus bei uždavinius. Glaudžiai bendradarbiaudamas su kolegomis Lietuvoje ir su daugeliu užsienio partnerių, jau per pusantrų veiklos metų surengė tarptautines parodas „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“. Taip pat Valdovų rūmų muziejus kolegoms padėjo surengti tarptautinę parodą „Baltų menas“. Šiais metais rengiama Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimo programą užbaigsianti tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“. Jos svarbiausias akcentas – 1910 m. lenkų dailininkų Zygmunto Rozvadovskio (Zygmunt Rozwadowski) ir Tadeušo Popielio (Tadeusz Popiel) nutapytas panoraminis Žalgirio mūšio paveikslas.

Šiuo metu su partneriais taip pat rengiamos bendros muziejinės ir kitokios kultūrinės programos, įgyvendinami bendri švietėjiški ir moksliniai tiriamieji projektai, keičiamasi parodomis ir eksponatais, aktualia muziejine informacija, ikonografija, fotomedžiaga, specialistais ir patirtimi, konsultuojamasi rezidencijų atkūrimo, ekspozicijų įrengimo, muziejinių vertybių restauravimo klausimais, rengiant turizmo informacijos programas ir kt.

Vykdydamas savo misiją, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai su tarptautiniais partneriais bendradarbiauja ir tiesiogiai aktualindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldą bei rinkdamas medžiagą apie įvairių pasaulio šalių muziejuose esančias lituanistines vertybes. Šiuo metu jau sudarytos sutartys su kai kuriais muziejais dėl galimybės susipažinti su šiomis vertybėmis ir kaupti su jomis susijusią duomenų bazę Lietuvoje. Šiuo metu jau sukaupta vaizdinė ir tekstinė informacija apie 1000 vertybių, kuri bus panaudota ekspozicijose, taip pat publikuojama leidiniuose.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir pats aktyviai dalyvauja partnerių parodose užsienyje. 2010 m. vasarą išskirtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo istorija pristatyta Vokietijoje, Miuncheno technikos universiteto Architektūros muziejuje surengtoje parodoje „Rekonstrukcijos istorija – istorijos konstrukcija“ („Geschichte der Rekonstruktion – Konstruktion der Geschichte“). Joje demonstruoti vertingiausi ir žinomiausi įvairių pasaulio šalių istorijos bei kultūros objektai – praeityje buvę sunaikinti, o vėliau atkurti. 1997 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kokliai buvo eksponuojami Vokietijoje, o 2006–2007 m. paroda „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje“ apkeliavo penkių Lenkijos miestų muziejus.

Siekdamas plačiai pristatyti mūsų šalies istoriją ir kultūros paveldą Lietuvoje bei užsienyje, mūsų krašto žmones supažindinti su užsienio šalyse esančia lituanistine medžiaga, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai jau dabar tampa svarbiu kultūros diplomatijos subjektu. Taip jis prisideda ir prie visos Europos istorijos, kultūros bei meno paveldo pažinimo, istorinės atminties, savimonės, pilietiškumo ugdymo, dvaro kultūros aktualinimo, estetinių pajautų lavinimo, svarbių tarptautinių ryšių, lygiagrečių procesų atpažinimo, bendros krikščioniškosios Europos lotyniškosios civilizacijos suvokimo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip Rytų ir Vakarų civilizacijų paribio paveldo, daugiakonfesiškumo ir daugiatautiškumo pažinimo.

Žvilgsnis į ateitį

Tik pusantrų metų Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų plėtojama tikslinga tarptautinė veikla ateityje skleisis dar keliomis naujomis kryptimis. Bus ir toliau siekiama dar labiau aktualinti ir plėtoti ryšius su Baltarusijoje ir Ukrainoje esančiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų istorinėmis rezidencijomis bei muziejais, Švedijos, Vengrijos ir kitų Vidurio Europos kraštų kultūrinėmis institucijomis, taip pat su Topkapi rūmais (Turkija) bei Venecijos dožų rūmais (Italija).

Puoselėjant ryšius su istoriniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštais, tikimasi papildyti šalies valstybingumo, diplomatijos, kultūros istoriją naujomis žiniomis, įgyti naudingos profesinės patirties ir pan. Iki šiol Lietuvoje nepakankamai plėtotas visokeriopas tarptautinis bendradarbiavimas su kai kuriomis Rytų, Vidurio ir Pietų Europos valdovų rezidencijomis gali ne tik padėti užpildyti baltus istorijos lapus, bet ir atverti visai kitokias dvišalių santykių perspektyvas.

Parengė Ramunė Hazir ir Daiva Mitrulevičiūtė


Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa >>>

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programos renginiai 2003 – 2011 m. >>>



Į viršų
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai