EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į  skyriaus  pradžią   Į svetainės pradžią  

PARODOS

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius ALEKSANDRAS

Skirta valdovo mirties 500 metų sukakčiai
2006 liepos 6 – 2007 liepos 1

Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius)

 

  Parodos rengėjai:
Lietuvos dailės muziejus,
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka,
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka,
Lietuvos valstybės istorijos archyvas,
Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“,
Valdovų rūmų paramos fondas,
Vilniaus universiteto biblioteka,
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Parodos mecenatai:
Valdovų rūmų paramos fondas,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Parodos konsultantai:
Prof. Mečislovas Jučas,
Dr. Edmundas Rimša

Parodos kuratoriai:
Vydas Dolinskas, Remigijus Černius, Eduardas Kauklys, Ėrika Striškienė, Rima Cicėnienė, Daiva Narbutienė, Jolita Steponaitienė, Virginija Galvanauskaitė, Nijolė Šulgienė, Virginija Čijunskienė, Indrė Jovaišaitė

 

PARODOS STENDŲ GALERIJA >>>


 

GEDIMINAIČIŲ-JOGAILAIČIŲ DINASTIJOS ATSTOVAS

 

 

 

 
Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos genealoginis medis
 
Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos genealoginis medis
 
Decius L. J., De Jegellonum familia liber II, Krokuva, 1521
Vilniaus universiteto biblioteka
 

 

  Nežinomas XIX a. dailininkas. Šv. Jonas Kapestranas prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Kazimierą Jogailaitį (pagal nežinomo XVII a. dailininko paveikslą)
Aleksandro tėvai – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1440) bei Lenkijos karalius (nuo 1447) Kazimieras Jogailaitis ir Elzbieta Habsburgaitė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Albrechto II Habsburgo duktė. Aleksandro tėvų vedybos įvyko Krokuvoje 1454 m., jie susilaukė 6 sūnų ir 7 dukterų.

Nežinomas XIX a. dailininkas. Šv. Jonas Kapestranas prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Kazimierą Jogailaitį (pagal nežinomo XVII a. dailininko paveikslą)
Lietuvos dailės muziejus
 

 
Aleksandras gimė 1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvos Vavelio karališkoje pilyje. Jis buvo ketvirtasis Kazimiero Jogailaičio († 1492) ir Elzbietos Habsburgaitės († 1505), vadintos „karalių motina“, sūnus, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jogailos († 1434) anūkas. Aleksandro vardas jam suteiktas pagerbiant senelio pusbrolį – Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Aleksandrą († 1430).

Krokuvos Vavelio karališkoji pilis XV a. II pusėje
Schedel H., Liber Chronicarum, Niurnbergas, 1493
Vilniaus universiteto biblioteka
 

 

 

HUMANISTINIS AUKLĖJIMAS IR PASIRENGIMAS VALDYTI

 

 

 

1467–1474 m. Aleksandrą, kaip ir jo brolius, mokė bei auklėjo garsus lenkų kronikininkas, Krokuvos katedros kapitulos kanauninkas Jonas Dlugošas (Jan Długosz) bei, kaip spėjama, galbūt italų humanistas Pilypas Buonakorsis Kalimachas (Philippo Buonaccorsi Callimacus). Religiniam auklėjimui didelę įtaką turėjo ir motina Elzbieta Habsburgaitė. Aleksandras mokėjo lenkų, lotynų ir vokiečių kalbas, o atvykęs į Lietuvą pramoko ir vietinių kalbų, manoma gudų.

   
Jonas Dlugošas. XIX a. litografija pagal Stanislovo Augusto Poniatovskio rinkinių XVIII a. portretą
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
  Pilypo Buonakorsio Kalimacho pamokslo publikacijos titulinis lapas
Ph. Callimachi Florentini, In synodo episcoporum de contributione cleri oratio, Krokuva, 1584
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
  Aleksandro maldyno miniatiūra „Vir Dolorum“. Apie 1491
Britų biblioteka (The British Library, London)

Kazimieras Jogailaitis savo sūnus, taip pat ir Aleksandrą, pats anksti pradėjo mokyti valdyti valstybę. Jaunieji princai dalyvavo žygiuose, diplomatinėse, vasalinių priesaikų ceremonijose.

Kazimiero Jogailaičio privilegija Vokiečių ordino didžiajam magistrui Martynui Truchsesui (Naujasis Korčinas, 1479 m. spalio 12 d.). Tarp šio akto liudininkų minimi ir sūnūs Kazimieras bei Aleksandras, dalyvavę Ordino magistro vasalinės priesaikos ceremonijoje.
Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo slaptasis archyvas (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin)


1479 m. Aleksandras su tėvu pirmą kartą atvyko į Lietuvą


  1484 m. Gardine mirė ir Vilniuje buvo palaidotas Aleksandro vyresnysis brolis Kazimieras, vėliau paskelbtas šventuoju.
 
Aleksandras. Gvagnini A., Sarmatiae Europeae descriptio, Špeieris, 1581 (2 leid.)
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
  Nežinomas dailininkas. Šv. Kazimieras. Apie 1520
Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia

 

 

PAKĖLIMAS LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU (1492)

 

 

 

  Prieš savo mirtį 1492 m. birželio 7 d. Gardine Kazimieras Jogailaitis paskyrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdyti Aleksandrui, o Lenkiją – jo vyresniajam broliui Jonui Albertui. Ponų tarybos valia 1492 m. liepos 20 d. Aleksandras Vilniuje susirinkusių Lietuvos bajorų buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Pakėlimo ceremonija įvyko liepos 26 d. Vilniaus katedroje. Aleksandras buvo vainikuotas didžiojo kunigaikščio karūna ir pasodintas į sostą. Valdovą palaimino Vilniaus vyskupas Albertas Taboras, o Lietuvos didysis maršalka Petras Mantigirdaitis įteikė kalaviją. Ceremonijos metu Aleksandras paragintas valdyti „pagal lietuvių papročius ir Vytauto pavyzdį“. Lietuva gavo atskirą nuo Lenkijos valdovą, buvo nutraukta Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija. Tai buvo svarbus simbolinis aktas, stiprinęs Lietuvos politinės tautos valstybinę savimonę.  
  Valdovo palaiminimas. Kardinolo Frederiko Jogailaičio Pontifikalas. Apie 1494
Vavelio metropolinės kapitulos archyvas (Archiwum Kapituły Metropolitalnej na Wawelu, Kraków)
 
  Kalavijas, įdėtas į Aleksandro karstą 1506 m. ir rastas kartu su valdovo palaikais Vilniaus katedros požemiuose 1931 m.
Lietuvos dailės muziejus
   

 

Aleksandro privilegija Vilniaus miestiečiams, atleidžianti juos nuo pastočių davimo. Tai viena ankstyviausių Lietuvoje išlikusių valdovo privilegijų su mažuoju antspaudu, suteikta Trakuose 1492 m. lapkričio 26 d.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
   
  Didžioji kunigaikštiška karūna
Apie 1520 m. nežinomo dailininko nutapyto šv. Kazimiero paveikslo fragmentas
Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia


   
   
  Lenkijos karaliaus (Aleksandro?) karūnacija
Apie 1510. Erazmo Vitelijaus (Cioleko) Pontifikalas, Krokuva, apie 1506–1518
Kunigaikščių Čartoriskių fondo biblioteka (Biblioteka Fundacji XX Czartoryskich przy Narodowym Muzeum w Krakowie)

 

 

1492 M. PRIVILEGIJA IR LIETUVOS SANTVARKOS PERMAINOS

 

 

 

1492 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandro suteikta krašto privilegija:

  • deklaravo Lietuvos valstybės suverenumą ir jos teritorijos integralumą,
  • apribojo didžiojo kunigaikščio teises ir galias Ponų tarybos naudai vidaus ir užsienio politikos bei teismų srityje,
  • faktiškai pavertė Ponų tarybą aukščiausiąja Lietuvos vykdomosios ir teisminės valdžios institucija bei atvėrė kelią didikų oligarchijos įsigalėjimui Lietuvoje,
  • patvirtino ankstesnių Lietuvos valdovų suteiktas privilegijas valdančiajam elitui, mietams ir Bažnyčiai.
Vilniaus vyskupo Alberto Taboro (1492–1507) – Lietuvos ponų tarybos vieno įtakingiausių narių ir artimo Aleksandro patarėjo – herbas. Stemmata Polonica, Vilnius, apie 1555
Prancūzijos nacionalinė biblioteka (Bibliotèque Nationale de France, Paris)
Aleksandras.
Mylius A., Principum et regum Polonorum imagines ad vivum expressae, Kelnas, 1594
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 

 

  Aleksandro privilegija Lietuvos bajorijai, Vilnius, 1492 m. rugpjūčio 6 d.
Vyriausiasis senųjų aktų archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie)
 

 

  Aleksandro 1492 m. rugpjūčio 6 d. krašto privilegijos įrašas Lietuvos Metrikoje
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)
  Vilniaus vyskupo Alberto Taboro raštas dėl sklypo prie Vyskupų rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje, patvirtintas vyskupo ir kapitulos antspaudais, Vilnius, 1504 m.
Vilniaus universiteto biblioteka
 
     

 

 

LIETUVOS PARLAMENTARIZMO RAIDA

 

 

 

Tyrinėtojai nesutaria dėl Lietuvos parlamentarizmo pradžios. Tačiau 1492 m. Lietuvos bajorijos atstovų susirinkimas į didžiojo kunigaikščio Aleksandro elekciją bei tų metų privilegija neabejotinai lemtingai paveikė Lietuvos parlamentarizmo sistemos, galutinai susiformavusios XVI a. antroje pusėje, raidą. Neramiais Aleksandro valdymo metais Lietuvos bajorijos atstovai į seimus buvo susirinkę ir valstybės reikalus svarstė net 11 kartų.
  Soste sėdintis Aleksandras ir jo laikų seimas
Łaski J., Commune incliti Poloniae Regni privilegium, Krokuva, 1506
Vyriausiasis senųjų aktų archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie)

 

Aleksandras. XIX a. vid.
H. Aschenbrenner litografija pagal dailininko A. Lesser piešinį
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
   
Lietuvos panorama XV a. pabaigos raižinyje
Schedel H., Liber Chronicarum, Niurnbergas, 1493
Tomaszo Niewodniczańskio kolekcija (Vokietija)
 

 

 

VALSTYBĖS RAŠTINĖ IR LIETUVOS METRIKA

 

 

 

Aleksandro, asmeniškai prižiūrėjusio raštinės ir diplomatinės tarnybos veiklą, laikais įvykdytos reikšmingos valdymo reformos.

  • Reorganizuota didžiojo kunigaikščio raštinė, tapusi valstybės politinės minties ir diplomatijos centru ir suverenumo reiškėju.
  • Pertvarkyta raštvedyba, patobulinti dokumentų formuliarai, pradėtas tvarkyti ir sisteminti valstybės archyvas, t. y. pradėta reguliariai rašyti Lietuvos Metrika.
  • Sukurta valdovo ir valstybės antspaudų sistema: naudoti tradicinės lietuviškos heraldikos signetinis ir mažasis antspaudai, įvestas didysis valstybės antspaudas.
  • Reformuota Lietuvos pinigų kalykla.
  • Suformuotas Lietuvos valdovo dvaras ir dvaro pareigūnų sistema.
  Vienas artimiausių ir įtakingiausių Aleksandro patarėjų bei reformų vykdytojų buvo Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila
M. Radvilos raštas, 1495 m. Vilniaus universiteto biblioteka
 
 
Aleksandro didysis antspaudas ir parašas.
Iš Aleksandro privilegijos Vitebsko bažnyčiai, Vilnius, 1503 m. rugpjūčio 17 d.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 

 

     
  Aleksandras. Miechovita M., Chronica Polonorum, Krokuva, 1521
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
  Aleksandro rašto broliui Lenkijos karaliui Jonui Albertui dėl Lietuvos ir Lenkijos sutarties bei totorių antpuolių įrašas Lietuvos Metrikoje, 1495 m.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)
 

Aleksandras ir Lenkijos kancleris J. Laskis
Łaski J., Commune incliti Poloniae Regni privilegium, Krokuva, 1506
Vyriausiasis senųjų aktų archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie)

 

 

JOGAILAIČIŲ EUROPA APIE 1500 METUS

 

 

 

Kazimiero Jogailaičio ir Elzbietos Habsburgaitės vaikai Europos valstybių valdovų sostuose:
Vladislovas – Čekijos (1471–1516) ir Vengrijos karalius (1490–1516),
Jonas Albertas – Lenkijos karalius (1492–1501),
Aleksandras – Lietuvos didysis kunigaikštis (1492–1501) ir Lenkijos karalius (1501–1506),
Žygimantas Senasis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1506–1548),
Jadvyga – Bavarijos-Landshuto kunigaikščio Jurgio žmona († 1502),
Sofija – Brandenburgo markgrafo ir kurfiursto Frydricho Hohencolerno žmona († 1512),
Ona – Pamario, Štetino ir Riugeno kunigaikščio Boguslavo X žmona († 1503),
Barbora – Saksonijos kunigaikščio Jurgio žmona († 1534),
Elzbieta – Legnicos ir Bžego kunigaikščio Frydricho II žmona († 1517).


Vienas Aleksandro brolių – Frydrichas – tapo Krokuvos vyskupu, Gniezno arkivyskupu metropolitu ir kardinolu († 1503). Kitas, jaunas miręs Kazimieras († 1484), buvo paskelbtas katalikų šventuoju ir tapo dangiškuoju Lietuvos globėju. Vaikystėje mirė dvi Aleksandro seserys Elzbietos.
   
 
Vengrijos ir Čekijos karalius Vladislovas Jogailaitis. Herbynas, Tirolis, apie 1475–1500
Austrijos nacionalinė biblioteka (Österreichische Nationalbibliothek, Wien)
 

 

 
Remiantis Ptolemėjumi XV a. antrojoje pusėje Mikalojaus Kuziečio sukurtas Europos žemėlapis
Ptolemaeus auctus restitutus, XVI a. pr.
Vilniaus universiteto biblioteka
  Kazimiero Jogailaičio šeimos genealoginis medis
Łaski J., Commune incliti Poloniae regni privilegium, Krokuva, 1506
Vilniaus universiteto biblioteka
     
Jogailaičių valdomos Vidurio ir Rytų Europos valstybės    
 
Lenkijos karalius Jonas Albertas (?), adoruojantis Švč. M. Mariją. Jono Alberto Gradualas. Krokuva, 1499–1506
Vavelio metropolinės kapitulos archyvas (Archiwum Kapituły Metropolitalnej na Wawelu, Kraków)

 

 

SANTYKIAI SU MASKVA IR TOTORIAIS

 

 

 

Aleksandro valdymas pažymėtas nuolatinių ir nesėkmingų Lietuvos pasienio karų su Maskva ir Krymo totoriais. Stengdamasis išspręsti konfliktą ir sustiprinti taiką, Aleksandras 1495 m. Vilniuje vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukterį Eleną. Tačiau tai nesustabdė Maskvos agresyvumo, caras stengėsi išnaudoti Eleną ir jos dvarą kaip informatorių tinklą Lietuvoje. Ivanas III skelbėsi „visos Rusios“ valdovu ir Lietuvoje ir persekiojamų stačiatikių gynėju. Pietuose Lietuvą nuolat puldinėjo Krymo totoriai, sudarę sąjungą su Maskva. Kovose prieš Maskvą ir totorius diplomatinėmis priemonėmis Aleksandrui padėjo broliai – Lenkijos karalius Jonas Albertas ir Vengrijos bei Čekijos karalius Vladislovas. Lietuvos sąjungininke tapo ir Livonija.

  • 1492–1494 m. karo metu Lietuva prarado Viazmą bei dalį Smolensko žemių.
  • 1500–1503 m. karo metu Lietuva prarado Dniepro ir Okos aukštupių bei Sožos žemupio kunigaikštystes.
  • Aleksandro valdymo metu per karus su Maskva prarastas vienas trečdalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos.
  • 1506 m., vadovaujant Mykolui Glinskiui, pasiekta pergalė prieš totorius Klecko mūšyje.
Aleksandras ir Elena. Jogailaičių dinastijos genealoginio medžio fragmentas.
Decius J. L., De Jagellonum familia liber II, Krokuva, 1521
Vilniaus universiteto biblioteka
 
 
  Aleksandro rašto Krymo totorių chanui Mengli Girėjui su kaltinimais dėl užpuolimų ir reikalavimais paleisti belaisvius bei kompensuoti nuostolius įrašas Lietuvos Metrikoje, 1492 m.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)

 

   
1494 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Maskvos didžiojo kunigaikščio taikos sutarties įrašas Lietuvos Metrikoje
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)
  Aleksandro rašto Livonijos ordino magistrui Valteriui fon Pletenburgui dėl Maskvos intervencijos ir karinės pagalbos įrašas Lietuvos Metrikoje, 1500 m.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)
 
Aleksandro rašto broliui Vladislovui, Vengrijos ir Čekijos karaliui, dėl karo su Maskva įrašas Lietuvos Metrikoje, 1500 m.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)

 

 
1503 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Maskvos didžiojo kunigaikščio taikos sutarties įrašas Lietuvos Metrikoje
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)
  1514 m. Oršos mūšis (?) su Maskvos kariuomene. Bielski M., Kronika Polska, Krokuva, 1597
Vilniaus universiteto biblioteka

 

 

SANTYKIAI SU LENKIJA. MELNIKO UNIJA (1501)

 

 

 

  1501 m. mirus vyresniajam broliui Jonui Albertui, Aleksandras buvo išrinktas ir gruodžio 12 d. Krokuvos katedroje jaunesniojo brolio kardinolo Frederiko Jogailaičio karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1501 m. spalio 30 d. buvo paskelbtas Melniko unijos aktas, turėjęs sukurti vieningą Lenkijos-Lietuvos valstybę. Kaip žeidžiantis Lietuvos valstybinį savarankiškumą dokumentas Melniko unija Lietuvos seimo buvo atmesta. 1505 m. Radomo seime Aleksandras patvirtino konstituciją, vadinamą „Nihil novi“, kuria įtvirtino Lenkijos bajorijos galių viršenybę prieš valdovo teises bei pažadėjo nieko nekeisti be seimo ir senato pritarimo.    
 
Melniko unijos aktas, Melnikas, 1501 m. spalio 30 d.
Vyriausiasis senųjų aktų archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie)
   

 

       
  Aleksandro padėkos rašto Lenkijos Karalystės senatui dėl kvietimo dalyvauti elekcijoje įrašas Lietuvos Metrikoje, 1501 m.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (mikrofilmas)
 
 
Lenkijos karaliaus (Aleksandro?) intronizacija. Apie 1510. Erazmo Vitelijaus (Cioleko) Pontifikalas, Krokuva, apie 1506–1518
Kunigaikščių Čartoriskių fondo biblioteka (Biblioteka Fundacji XX Czartoryskich przy Narodowym Muzeum w Krakowie)
   

 

 

GOTIKOS IR RENESANSO SANDŪRA

 

 

 

  Aleksandras buvo išsilavinęs valdovas, mėgęs muziką, dailę, supratęs mokslo reikšmę. Turėdamas išlavintą estetinį skonį, jis vertino gražius daiktus, mėgo prabangą. Aleksandras gyveno vėlyvosios gotikos ir gimstančio Renesanso sandūros Vidurio Europoje laikotarpiu. Tuo metu, kai Vilniuje buvo baigta vėlyvosios gotikos Šv. Onos bažnyčios prie bernardinų vienuolyno statyba (apie 1500), Krokuvoje Pranciškus Florentietis (Francesco Fiorentino) italų renesanso stiliumi pradėjo Vavelio rezidencijos vakarų korpuso rekonstrukciją (1502). Renesanso bruožai ryškūs ir Aleksandro laikų antspauduose.    
 
Venecijos stiklo taurė su Aleksandro heraldiniais ženklais. Apie 1500 Krokuvos Jogailaičių universiteto muziejus (Muzeum Uniwersytetu Jagiellońskiego w Krakowie)
   
Aleksandras. Ikones Ksiąząt y Krolow Polskich X. Iana Gluchowskiego, Krokuva, 1605
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
   

 

       
 
 
Vėlyvosios gotikos Šv. Onos bažnyčia (apie 1495–1500), kurią, manoma, Aleksandras galėjo statyti kaip savo mauzoliejinę koplyčią prie jo tėvų įsteigto Vilniaus bernardinų vienuolyno    
      Reprezentacinio aukšto langas-erkeris (1502–1507) su Habsburgų, Lenkijos ir Lietuvos herbais – svarbiausias Renesanso architektūros akcentas Aleksandro inicijuotoje Krokuvos Vavelio pilies vakarų korpuso rekonstrukcijoje  

 

 

VILNIAUS REZIDENCIJA

 

 

 

  Keičiantis Europos valdovų rūmų reprezentacijos poreikiams ankstyvųjų Naujųjų laikų apyaušriu, Aleksandras ėmėsi savo rezidencijų rekonstrukcijų ir plėtros. Daugiau žinių išlikę apie valdovo statybines iniciatyvas Krokuvos Vavelyje. Tačiau ir Vilniaus pilyse Aleksandras vykdė didelio masto statybas. Aleksandro laikais pagrindinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje iš Aukštutinės pilies, matyt, buvo perkelta į Žemutinę, kurioje valdovas turėjo pastatyti erdvesnius rūmus savo žmonai Elenai bei didžiojo kunigaikščio dvaro reprezentacijos ir gyvenimo poreikiams. Tad prabangą mėgusio Aleksandro laikais Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje stovėjusi aptvarinė pilis turėjo virsti moderniais rezidenciniais rūmais. Jie tapo valstybės politinio bei administracinio gyvenimo centru. Aleksandro dvaras, kurį sudarė apie 1000 asmenų, taip pat buvo svarbus kultūros ir meno židinys. Muziką mėgęs valdovas išlaikė orkestrą, rūmuose buvo kaupiamas lobynas, biblioteka, dirbo daug menininkų ir amatininkų.    
      Mūro pastatai Vilniaus Aukštutinėje ir Žemutinėje pilyse Aleksandro valdymo metais
Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ rekonstrukcija (autorius N. Kitkauskas)
 

 

     
Saga su valdovo (Aleksandro ?) atvaizdu, rasta Valdovų rūmų teritorijoje, XV a.
Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“
 
Aleksandro išlaidų dvariškių audiniams sąrašas, apie 1500
Vyriausiasis senųjų aktų archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie)
  Valdovas (Aleksandras?), sėdintis soste. Apie 1501
Jono Alberto Gradualas. Krokuva, 1499–1506
Vavelio metropolinės kapitulos archyvas (Archiwum Kapituły Metropolitalnej na Wawelu, Kraków)
   

 

 

BAŽNYČIŲ FUNDATORIUS, BAŽNYČIOS UNIJOS ŠALININKAS

 

 

 

  Tęsdamas tėvų – Kazimiero Jogailaičio bei Elzbietos Habsburgaitės – tradicijas, Aleksandras dosniai rėmė katalikų bažnyčias, vienuolijas, ypač bernardinų (Vilniuje, Gardine, Budslavlyje, Polocke ir kitur), skatinusius katalikų ir stačiatikių suartėjimą bei veikusius pagal Florencijos bažnytinę uniją (1439). Vilniuje Aleksandras inicijavo dominikonų bažnyčios ir vienuolyno statybą, prie bernardinų vienuolyno pastatė Šv. Onos koplyčią. Valdovas taip pat rėmė benediktinus, fundavo 9 parapines bažnyčias (Anykščiuose, Polocke, Pasvalyje, Rokiškyje, Panevėžyje ir kitur), dovanojo dvarus Vilniaus vyskupui. Jis rėmė Vilniaus katedrą, 1503 m. padovanojo savo sekretoriaus, Vilniaus prelato, vėlesnio Plocko vyskupo Erazmo Vitelijaus (Cioleko) iš Romos atvežtas šventųjų relikvijas, kelis brangius relikvijorius. Aleksandras buvo aktyvus Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių unijos šalininkas.    
    Nežinomas XVIII a. II pusės dailininkas. Bažnyčios fundatoriaus Aleksandro portretas
Vilniaus buv. dominikonų Šv. Dvasios bažnyčia
 
       
  Vilniaus bernardinų ansamblis su Šv. Onos bažnyčia      

 

     
Aleksandro privilegija Gardino bernardinams, Gardinas, 1494 m. vasario 15 d.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
    Krokuvos universiteto teologas Jonas Sakranas, pakviestas Vilniaus vyskupo A. Taboro, Vilniuje su bernardinais diskutavo Bažnyčios unijos klausimais, laikė Maskvos stačiatikius paklydėlių sekta
Sacranus J., Elucidarius errorum ritus Ruthenici, Krokuva, apie 1501
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 
  Aleksandro, vėliau Elenos raštininkas Jonas Sapiega buvo Bažnyčios unijos iniciatorius. Jo manymu, unija turėjo išspręsti Elenos konfesijos problemą bei atimti iš Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III propagandinį ginklą
Aleksandro raštas Jonui Sapiegai, kuriuo valdovas dovanoja žemes prie Kauno, Vilkijos ir Žemaitijoje, apie 1502 m.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
     

 

     
  Galbūt dar Aleksandro valdymo metais padarytas įrašas su poteriais lietuvių kalba, XVI a. pr. Knyga priklausė Vilniaus pranciškonams konventualams arba bernardinams. Tractatus sacerdotalis, Štrazburgas, 1503
Vilniaus universiteto biblioteka
  Šv. Stanislovo rankos relikvijorius, kurio pėda galėjo būti sukurta Aleksandro laikais. Lietuva, Vilnius, arba Vidurio Europa, XIV a. pab. – XV a. Pėda – XVI a. pr.
Vilniaus katedros lobynas (Vilniaus arkivyskupijos kurija)
 
         

 

 

LIETUVOS MIESTŲ RĖMĖJAS

 

 

 

  Aleksandras aktyviai rėmė Lietuvos miestų raidą, teikė ir atnaujino ankstesnes privilegijas, dažniausiai patvirtinančias Magdeburgo savivaldos teises. Žinoma daugiau nei dešimt tokių privilegijų. Savivaldos dokumentai gudiškų Lietuvos žemių miestams turėjo konsoliduoti etniškai, konfesiškai ir kultūriškai margą Lietuvos visuomenę, plėsti Vakarų civilizacijos arealą. Valdovo privilegijos taip pat skatino amatų ir prekybos vystymąsi, cechinės gamybos plėtrą. Tiesa, kaip ir dalis kitų Europos valdovų, Aleksandras buvo išvaręs iš Lietuvos žydus, tačiau netrukus leido jiems sugrįžti.    
       
       
      Matejko J., Aleksandras, 1891
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
 

 

    Aleksandro privilegija, atleidžianti Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčių, Vilnius, 1492 m. lapkričio 26 d.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
 
      Aleksandro privilegija Lietuvos Brastai, suteikianti miestui Magdeburgo teises, Vilnius, 1495 m. liepos 28 d.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 
       
Bažnytinė taurė. Dancigas, XV a. II pusė
Vilniaus katedros lobynas (Vilniaus arkivyskupijos kurija)
 

 

 

 

VILNIAUS GLOBĖJAS

 

 

 

  Trumpas Aleksandro valdymas buvo labai svarbus Lietuvos sostinės Vilniaus raidai. Šis valdovas čia dažnai ir ilgai rezidavo, pabrėždamas Vilniaus kaip valstybės sostinės statusą ir pagyvindamas įvairių sričių miesto gyvenimą. Savo privilegijomis jis patvirtino ankstesnes privilegijas, pirmųjų cechų (pvz., auksakalių 1495 m.) įkūrimą, taip pat inicijavo miesto gynybinių įtvirtinimų statybą, kurie turėjo apsaugoti sostinę nuo totorių antpuolių bei galimos Maskvos grėsmės.    
      Aleksandro privilegija, atleidžianti Vilniaus miestiečius nuo karo prievolių, kad būtų įrengti miesto gynybiniai įtvirtinimai, Vilnius, 1503 m. rugsėjo 6 d.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 
         
Vilniaus miesto siena tarp Rūdininkų bokšto ir Aušros vartų. Smuglevičius P., Vilniaus vaizdų albumas, XVIII a. pab.
Krokuvos nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe w Krakowie)

 

     
  1506 m. Klecko (?) mūšis su totoriais. Bielski M., Kronika Polska, Krokuva, 1597
Vilniaus universiteto biblioteka
  Aleksandro raštas, kuriuo valdovas transumuoja ir patvirtina savo tėvo Kazimiero Jogailaičio suteiktą privilegiją Vilniaus miestui, Trakai, 1492 m. lapkričio 26 d.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 
         
 
 
      Aleksandro privilegija, kuria valdovas Vilniaus miestiečiams leidžia prekiauti Lenkijoje be muito, Krokuva, 1502 m. sausio 20 d.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 

 

 

VALDOVO MIRTIS VILNIUJE IR LAIDOTUVĖS

 

 

 

  Jau anksčiau paralyžiuotas ir nebegalėjęs vaikščioti Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Aleksandras mirė 1506 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje, Žemutinės pilies rezidenciniuose rūmuose. Balzamuotas Aleksandro kūnas buvo pašarvotas didžiojoje jo statytų rūmų salėje. Visą mėnesį atsisveikinti su valdovu į Vilnių važiavo Lietuvos diduomenė iš visų šalies kampelių, taip pat užsienio delegacijos. Nors pats buvo pareiškęs norą būti palaidotas Krokuvoje, greta tėvų Vavelio katedroje, Lietuvos didikai nusprendė neleisti Aleksandro palaikų išvežti iš Lietuvos. Jis buvo palaidotas Vilniaus katedros koplyčios, 1484 m. pastatytos jo tėvų, kriptoje, kurioje jau du dešimtmečius ilsėjosi brolio Kazimiero kūnas. XVII a. pirmoje pusėje Aleksandro palaikai perkelti į kriptą katedros centre, o 1931 m. atrasti ir perkelti į naujai įrengtą mauzoliejų po Šv. Kazimiero koplyčia, kur ilsisi ir šiandien. Tai vienintelis bendras Lietuvos ir Lenkijos valdovas, kuris buvo palaidotas Lietuvoje, ir vienintelis Lietuvos didysis kunigaikštis, kurio palaikai yra atrasti Vilniaus katedroje ir žinomas jo kapas.    
      Aleksandras. Bielski M., Kronika Polska, Krokuva, 1597
Vilniaus universiteto biblioteka
 
         
     
  Gedulingos apeigos (egzekvijos) prie mirusio valdovo (Aleksandro ?) karsto. Apie 1506
Jono Alberto Gradualas. Krokuva, 1499–1506
Vavelio metropolinės kapitulos archyvas (Archiwum Kapituły Metropolitalnej na Wawelu, Kraków)
  Po Aleksandro, nepalikusio įpėdinių, mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas, o netrukus ir Lenkijos karaliumi tapo jo jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis (1506–1548)
Žygimantas Senasis. XIX a. vid. H. Aschenbrenner litografija pagal dailininko A. Lesser piešinį
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 

 

       
  Aleksandro atminimas ilgai buvo gyvas Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje. Tai liudija, pvz., 1718 m. Kaune vaidinto spektaklio, skirto Aleksandrui, programėlė. Irrequieta quies pro viae et vitae meta inter umbras ergastuli reggis Alexandri... in Litvania Caunae reperta, Vilnius (?), 1718
Vilniaus universiteto biblioteka
  Aleksandro palaikai Vilniaus katedros kriptoje, 1931 m. K. Kviatkovskio piešinys
Lietuvos dailės muziejus
  Aleksandro įkapių karūnos ir kalavijo kopijos ant valdovo sarkofago Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mauzoliejuje po Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje  
             

 

 

Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai