EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į  skyriaus  pradžią   Į svetainės pradžią  
RENGINIAI
Kultūros vakaras „Berlyno rūmų atstatymas ir Humboldtų forumo sukūrimas“

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa

Berlyno rūmai XX a. pr.
Rūmai XIX a. pab. Berlyno miesto panoramoje

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienį, 18 val.
Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius)

Rengėjai

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos dailės muziejus

Kultūros vakaro dalyviai

Prof. dr. dr. h. c. mult. Hermann Parzinger
Prūsijos kultūros paveldo fondo (Stiftung Preußischer Kulturbesitz) prezidentas

Dipl. inž. Manfred Rettig
Berlyno rūmų – Humboldtų forumo fondo (Stiftung Berliner Schloss – Humboldtforum) vadovas

Dr. Vydas Dolinskas
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius

Svečiai perskaitė iliustruotus pranešimus apie Berlyno rūmų atstatymą ir Humboldtų forumo juose įrengimo koncepciją. Jie taip pat atsakė į kultūros vakaro dalyvių klausimus. Pranešimai buvo skaitomi vokiečių kalba ir sinchroniškai verčiami į lietuvių kalbą.



Griuvėsiai po karo
Schlüterio kiemo rekonstrukcijos projektas
Rūmų atkūrimo vizualizacija

Prof. dr. dr. h. c. mult. Hermann Parzinger – Prūsijos kultūros paveldo fondo prezidentas, vienas žymiausių archeologų, priešistorės ir senovės istorijos tyrinėtojų Vokietijoje, daugelio mokslų akademijų Vokietijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Kinijoje narys, pirmasis archeologas – Vokietijos tyrinėtojų draugijos Leibnico premijos laureatas, už ilgametį tyrinėjimo darbą Rusijoje apdovanotas Draugystės ordinu. Pagrindinė mokslinių interesų kryptis – kontaktinių zonų kultūrų kaita. Šią temą tyrinėjo skirtinguose Europos ir Azijos regionuose, o šių tyrimų chronologija siekia nuo VII–VI tūkst. pr. Kr., kai žmonija ėmė gyventi sėsliai, iki ankstyvųjų istorinių laikų iberų, keltų ir skitų kultūrų I tūkst. pr. Kr.

Gimė 1959 m. Miunchene, studijavo Priešistorę, Senovės istoriją, Senovės Romos imperijos provincijų archeologiją ir Vidurinių amžių istoriją Miuncheno, Sarbriukeno ir Liublianos universitetuose, daktaro disertaciją apgynė 1985 m., o habilitacijos darbą parengė 1990 m. Miunchene. Nuo 1990 m. buvo Vokietijos archeologijos instituto (Frankfurtas prie Maino) Romėnų-germanų komisijos direktorius, Frankfurto Goethe’s universiteto docentas. 1995 m. įkūrė Vokietijos archeologijos instituto Eurazijos skyrių Berlyne, o 1996 m. tapo Berlyno laisvojo universiteto priešistorinės archeologijos garbės profesoriumi. 2003–2008 m. buvo Vokietijos archeologijos instituto prezidentu. Nuo 2008 m. yra Prūsijos kultūros paveldo fondo – vienos didžiausių pasaulyje kultūros institucijų, jungiančių svarbiausius Berlyno muziejus, bibliotekas, archyvus, institutus, – prezidentas. Kaip šio fondo prezidentas aktyviai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant Berlyno rūmų atkūrimo ir jų panaudojimo kultūrinėms reikmėms koncepciją.

Dipl. inž. Manfred Rettig – Berlyno rūmų – Humboldtų forumo fondo, kuris atsakingas už rūmų atstatymą, vadovas, diplomuotas inžinierius, architektas ir miestų statybos specialistas, Berlyno technikos universiteto ir Vokietijos statybos technikos instituto tarybų narys, Vokietijos istorijos muziejaus priežiūros tarybos narys, Architektų tarybos ir Vokietijos federalinės vyriausybės Meno tarybos narys.

Gimė 1952 m. Vestfalijos Miunsteryje, miestų statybą studijavo Miunsterio aukštojoje profesinėje mokykloje, o architektūrą – Berlyno technikos universitete. 1971–1981 m. Miunsterio vyriausiojoje finansų direkcijoje baigė statybų inspektoriaus bei statybų vertintojo studijas. Buvo ligoninių, aukštųjų mokyklų ir muziejų statybų referentas Vokietijos kariuomenėje ir Gynybos ministerijoje. Nuo 1987 m. buvo Vokietijos federalinės finansų inspekcijos tarnautoju, atsakingu už didžiuosius federalinius statybos projektus. 1990–1994 m. – Vokietijos federalinės statybos ministerijos skyriaus, atsakingo už įstatymus leidžiančių institucijų statybas, vadovas. Po to vadovavo Vokietijos Federacinės Respublikos valdžios institucijų persikėlimui iš Bonos į Berlyną, 1999–2001 m. buvo Vokietijos federalinės susisiekimo, statybos ir gyvenamųjų namų reikalų ministerijos skyriaus vadovas, 2002–2009 m. – Berlyno federalinės statybų bendrovės, kuri statė Vokietijos parlamento bei vyriausybės pastatų kvartalą Šprė upės vingyje Berlyne, techninis vadovas. Nuo 2009 m. yra Berlyno rūmų – Humboldtų forumo fondo, kurį globoja Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas, o finansuoja Vokietijos susisiekimo, statybos ir miestų plėtros ministerija, vadovas. Savo profesinėje veikloje visada siekė, kad naujos statybos nedominuotų bei neužgožtų statybos kultūros paveldo objektų.

Berlyno rūmų vietoje gotikinė rezidencinė pilis buvo pradėta statyti 1443 m. Brandenburgo markgrafo ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Frydricho II Hohencolerno. Ją statant buvo panaudoti XIII a. miesto gynybiniai mūrai. XVI a. viduryje kurfiurstas Joachimas II Hohencolernas Berlyno pilį pavertė viena svarbiausių dinastijos rezidencijų. Rūmų architektai Caspar Theiss ir Kunz Bauntschuh ankstesnę gotikinę pilį beveik visiškai nugriovė, o jos vietoje pastatė puošnią renesansinę rezidenciją. Vėliau rūmai buvo ne kartą plečiami bei rekonstruojami. Valdant kurfiurstui Frydrichui III, kuris 1701 m. Karaliaučiuje karūnuotas Prūsijos karaliumi Frydrichu I, buvo pradėta didžiausia Berlyno rūmų rekonstrukcija. Rūmai turėjo tapti svarbiausia naujosios karalystės valdovų rezidencija, liudijančia pasikeitusį Hohencolernų dinastijos rangą. Rūmų architektu 1699 m. tapo Andreas Schlüter. Renesansinę rezidenciją su ankstyvojo baroko elementais architektas perstatė į vienus reikšmingiausių brandžiojo Baroko rūmų Vokietijoje. Naujasis rūmų architektas Johann Eosander von Göthe 1706–1713 m. rūmus dar labiau išplėtė – į vakarus nuo Schlüterio kiemo pastatė naujus korpusus, sudarančius antrąjį vidinį kiemą. Eosanderio pradėtą rekonstrukciją užbaigė Schlüterio mokinys Martin Heinrich Böhme. Erdvūs rūmai nuo tol tarnavo ir kaip Prūsijos karalių, vėliau – Vokietijos imperatorių rezidencija, ir kaip valstybės valdymo institucijų būstinė. Tarpukariu juose veikė rūmų muziejus.

1944 m. gegužę ir 1945 m. vasarį Berlyno rūmai buvo bombarduojami. Berlyno šturmo metu juos apšaudė artilerija. Tačiau fasadai ir konstrukcija išliko gana tvirti. Po karo planuota rūmus atstatyti, tačiau Walter Ulbricht įsakymu 1950 m. jie buvo susprogdinti. Rūmų vietoje buvo suformuota K. Markso ir F. Engelso aikštė bei pastatyti Respublikos rūmai – DDR parlamentas.

Remdamasis ekspertų išvadomis, 2002–2007 m. Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymus dėl Berlyno rūmų, kaip sostinės istorinio centro vieno svarbiausių urbanistinių akcentų, fasadų atstatymo bei daugiafunkcės kultūrinės paskirties. Vienas pagrindinių reikalavimų – atkurti tris išorinius ir tris vadinamojo Schlüterio kiemo fasadus. 2008 m. Berlyno rūmų atstatymo ir pritaikymo Humboldtų forumui projekto konkursą laimėjo italų architektas prof. Franco Stella. 2009 m. buvo įsteigtas Berlyno rūmų – Humboldtų forumo fondas, kuris atsakingas už rūmų atstatymą ir būsimą veiklą. Planuojama atkurtus Berlyno rūmus paversti Humboldtų forumu, kuris taptų kultūros, meno ir mokslo namais, skirtingų kultūrų dialogo centru, neeuropietiško meninio paveldo pagrindine pristatymo vieta Berlyne. Čia turėtų įsikurti Prūsijos kultūros paveldo fondui priklausantys Etnologijos ir Azijos meno muziejai, taip pat Berlyno centrinė ir žemės biblioteka bei Humboldtų universitetas ir jo rinkiniai, rūmų istorijos ekspozicija, viename kiemų planuojama įrengti agorą – kultūrinių renginių centrą. Ateityje numatoma atkurti dalį reprezentacinių rūmų interjerų, kurių kilnojamosios vertybės šiandien puošia Potsdamo ir Berlyno Šarlotenburgo rūmų ekspozicijas. Berlyno rūmų atstatymas ir Humboldtų forumo sukūrimas yra vertinamas kaip didžiausias kultūrinės paskirties objekto statybos federalinis projektas Berlyne.

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą 2003 m. pradėjo įgyvendinti Lietuvos dailės muziejus. Pirmasis renginys buvo skirtas kaip tik diskusijoms dėl Berlyno rūmų atkūrimo galimybių, su kuriomis supažindino Ekspertų komisijos narys, architektūros istorikas profesorius Hellmut Lorenz (Viena, Austrija). 2003–2009 m. surengta daugiau kaip 20 tokių renginių, kuriuose pristatyti Lenkijos, Italijos, Slovakijos, Ukrainos, Danijos, Švedijos, Vokietijos istorinių rezidencijų atkūrimo, restauravimo ir pritaikymo nūdienos kultūrinėms funkcijoms projektai. Su Berlyno rūmų atkūrimo problematika Lietuvos kultūrinė visuomenė buvo supažindinta ir 2006 m. surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje. Joje pranešimą perskaitė Berlyno rūmų paramos fondo vadovas Wilhelm von Boddien.


 


Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai