EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į  skyriaus  pradžią   Į svetainės pradžią  
RENGINIAI
Valdovų rūmų muziejaus kolekcijos unikalių vertybių albume

Į kultūros vakarą „Valdovų rūmų kolekcijos. Radinių ir interjero vertybių albumo sutiktuvės“ susirinko daug žmonių
Renginį vedė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas apžvelgė Rūmų istorinės raidos bruožus
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji fondų saugotoja Ėrika Striškienė papasakojo apie gausias archeologines vertybes, rastas 20 m. trukusių archeologinių tyrimų metu Valdovų rūmų teritorijoje
Kalbėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis
Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ vadovas Eduardas Kauklys pabrėžė archeologinių tyrimų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje svarbą
Archeologas habil. dr. Vytautas Urbanavičius – vienas iš Valdovų rūmų atkūrimo idėjos brandintojų ir puoselėtojų
Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotoja dailės istorikė habil. dr. Gražina Marija Martinaitienė dėkojo už puikiai parengtą ir išleistą albumą
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys prisiminė, kaip prieš 30 metų buvo pradėti išsamesni Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinių tyrimų darbai
Renginyje Valdovų rūmų paramos fondui atstovo Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas inžinierius Algirdas Vapšys
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotoja Ieva Baublytė kultūros vakaro metu džiugino renesansine fleita ir arfa atliekamais senosios muzikos kūriniais
Renginio svečiai galėjo apžiūrėti Taikomosios dailės muziejuje nuolat veikiančias ekspozicijas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“, „Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“. Pastarąją parodą pristatė Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis

2010 m. gegužės 4 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su partneriais – Lietuvos dailės muziejumi ir Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ – Taikomosios dailės muziejuje surengė kultūros vakarą „Valdovų rūmų kolekcijos. Radinių ir interjero vertybių albumo sutiktuvės“. Renginyje pristatytas naujas reprezentacinis Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų leidinys „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai“. Gausiai į kultūros vakarą susirinkusiems svečiams apie unikalų albumą pasakojo knygos autoriai ir renginio svečiai – dailėtyrininkai, archeologai, muziejininkai.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kultūros renginys tradiciškai pradėtas, atliekant senąją muziką – šįkart renesansine arfa grotas nežinomo XVI a. anglų autoriaus kūrinys. Vakarą vedusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrai dr. Jolanta Karpavičienė renginio pradžioje pakvietė pažiūrėti ištrauką iš dokumentinio filmo „Algirdas Brazauskas: liudijimai“ (aut. R. Sakalauskaitė ir E. Mildažytė). Įsimintiname filmo epizode Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininkas, kalba apie vieną svarbiausių savo gyvenimo tikslų – užbaigti Lietuvos valstybingumo simbolio – Valdovų rūmų – atkūrimo darbus. A. M. Brazauskas, albumo „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai“ pratarmės autorius, neabejoja: „Valdovų rūmuose mes galėsime parodyti tai, kuo taip didžiuojamės, – savo ilgaamžį valstybingumą, tūkstančių metų šalies istoriją, lietuviškąjį ir europinį kultūros paveldą, visavertę narystę Europoje, sugrįžtant po daugelio metų ten, kur buvo ir yra mūsų vieta. <...> Todėl esu įsitikinęs, kad ateities kartoms šis statinys taps vienu ryškiausių valstybės, jos garbingos praeities ir sostinės Vilniaus simboliu. Viliuosi, kad šis albumas, kuriame skelbiami patys vertingiausi ir įspūdingiausi Valdovų rūmų radiniai bei interjero ekspozicijai įsigyti meno kūriniai, taip pat prisidės prie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorijos pažinimo ir Lietuvos bei Europos praeities, istorinių ryšių suvokimo, bendro kultūros paveldo vertės supratimo.“

Albumo pristatyme dalyvavo knygos autoriai, supažindinę susirinkusius svečius su leidinio koncepcija, savo darbo specifika, atkreipė dėmesį į svarbiausius straipsnių aspektus. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, albumui parašęs straipsnį „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: istorinės raidos bruožai, atkūrimas, ekspozicijos“, aptarė Rūmų atstatymo istoriją, apžvelgė pastato paskirties planus, dėkojo albumą rengusiems ir leidusiems žmonėms. Valdovų rūmų muziejaus vyriausioji fondų saugotoja archeologė Ėrika Striškienė, išsamaus albumo straipsnio „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai“ autorė, klausytojams priminė, kad nuodugnūs archeologiniai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrimai, vykdyti nuo 1988 m., suintensyvėjo 2002 m., kai buvo pradėti Valdovų rūmų atkūrimo darbai. Šiandien Valdovų rūmų mokslininkai didžiuojasi itin vertinga, iš daugiau nei 300 tūkst. archeologinių radinių sudaryta, kolekcija, gausiausia Europoje ir ypač turtinga unikalių keramikos radinių: nuo XIII–XIV a. puodų šukių iki XVII a. glazūruotų grindų plytelių, krosnių koklių ir kitų dirbinių. Radinių tyrimai papildo žinias apie ankstyvojo mūro architektūros pradžią, Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko kultūrines epochas Lietuvoje. Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytas ir dovanotas vertybes renginio metu kalbėjo Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas istorikas Dalius Avižinis. Pranešėjas prisiminė prieš septynerius metus Valdovų rūmų muziejaus kolekcijai dr. Tomašo Nevodničanskio (Tomasz Niewodniczański) padovanotą pirmąjį eksponatą – 1568 m. Matijo Ciundo (Mathias Zündt) sukurtą Gardino miesto vaizdą, atliktą pagal Johano Adelhauzerio (Johann Adelhauser) piešinį, ir informavo, kad šiandien muziejaus kolekcijoje – daugiau kaip 500 vertingų Gotikos, Renesanso ir Baroko istorinių interjerų, kultūros, istorijos bei meno eksponatų. Dalis iš jų įsigyti už Valdovų rūmų paramos fondo bei kitų rėmėjų surinktas lėšas, dovanoti šalies ir užsienio mecenatų.

Tarp renginio pranešėjų buvo ir garsus archeologas, nuo 1988 m. tyrinėjęs Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją, vienas iš Valdovų rūmų atkūrimo idėjos brandintojų ir puoselėtojų – habil. dr. Vytautas Urbanavičius. Mokslininkas pasidžiaugė, kad žemė (kai kur iki 8 m gylio sluoksnyje) išsaugojo daug archeologinių vertybių, kurios sudarys labai svarbią naujojo muziejaus eksponatų dalį. Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ vadovas Eduardas Kauklys apibendrinio archeologinių tyrimų svarbą. Jau šiandien, pasak pranešėjo, Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje dirbę ar tebedirbantys mokslininkai parašė ir apgynė 4 daktaro disertacijas, ne vieną bakalauro ar magistro darbą. Tačiau tai – tik didelių darbų pradžia.

Šiltai ir labai emocingai apie Valdovų rūmų muziejaus išleistą albumą kalbėjo dailės istorikė Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotoja habil. dr. Gražina Marija Martinaitienė. Prisiminusi Valdovų rūmų atkūrimo idėjos ištakas, juokingus ir graudžius nutikimus, mokslininkė atkreipė dėmesį į didelį albumo autorių ir sudarytojų profesinį meistriškumą, į puikų estetinį leidinio vaizdą, pasidžiaugė, kad tinkamai pagerbti ir kuklieji muziejininkai – restauratoriai, fotografai, kiti darbuotojai, vienaip ar kitaip prisidėję prie bendro darbo.

Vienas iš Valdovų rūmų atkūrino idėjos pradininkų ir nuoseklių brandintojų – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pasakojo, kaip prieš 30 metų buvo pradėti išsamesni Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologiniai darbai, prisiminė garsius šalies mokslininkus, daug prisidėjusius prie Rūmų atkūrimo, tačiau nesulaukusius mūsų dienų – Adolfą Tautavičių, Sigitą Lasavicką ir kitus.

Dr. J. Karpavičienė apžvelgė prelegentų pasisakymus, pasidžiaugė, kad naujas albumas „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai“ suteikia galimybę visuomenei prieinamu būdu susipažinti su Lietuvos paveldu. Reikšminga, kad albume pateiktos ne tik Valdovų rūmų muziejuje sukauptų unikalių archeologinių radinių bei įsigytų ar dovanotų vertybių nuotraukos, bet ir iki šiol nematyto lituanistinio paveldo šedevrų, saugomų kitų valstybių muziejuose bei archyvuose, fotografijos.

Valdovų rūmų paramos fondui atstovavęs Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas inžinierius Algirdas Vapšys kalbėjo, kad nors ir nelengvas fondo žmonių triūsas, telkiant visuomenę, kaupiant lėšas Valdovų rūmų muziejinėms reikmėms, jis dėkingas likimui už šį darbą, per kurį geriau pažino Lietuvos istoriją, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų reikšmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, Rūmų atkūrimo svarbą mūsų dienomis.

Kalbėtojai dėkojo ir geru žodžiu minėjo iškilius šalies mokslininkus, pedagogus, kultūros asmenybes – visus, kurie prisidėjo prie Valdovų rūmų atkūrimo idėjos, vienaip ar kitaip dalyvavo ir dalyvauja sugrąžinant šalies visuomenei, o kartu ir visai Europai istorinį Lietuvos valstybingumo simbolį. Valdovų rūmų darbuotoja Ieva Baublytė kultūros vakarą baigė renesansine arfa atliktu XVIII a. prancūzų kompozitoriaus kūriniu.

Renginio svečiai galėjo apžiūrėti Taikomosios dailės muziejuje nuolat veikiančias ekspozicijas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“, „Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“.

 

Nuotraukos Vytauto Abramausko.


 


Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai