EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome Paieška
Į  skyriaus  pradžią   Į svetainės pradžią  
RENGINIAI
Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus (1410–2010) renginių programa

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai aktyviai įsitraukė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotą Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus (1410–2010) minėjimo programą. Iš Lietuvos valdovų Vilniaus rezidencijos didžiojo kunigaikščio Vytauto vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė išžygiavo į lemtingą mūšį, o po iškilios pergalės čia triumfuodama sugrįžo, į Vilniaus katedrą pargabendama kautynių trofėjus – nugalėtų kryžiuočių vėliavas.

Vykdydami savo kultūrinę ir švietėjišką misiją, puoselėdami istorinę atmintį Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui skirtais renginiais siekiame įprasminti Žalgirio mūšio reikšmę bei išryškinti jo svarbą tautos ir valstybės likimui, pristatyti Žalgirio epochos kultūrinį paveldą, gaivinti ir stiprinti Žalgirio mūšio istorinį atminimą bei supažindinti su įvairiais amžiais besiskleidusiais šio atminimo meniniais pavidalais ir mokslinėmis formomis.

2009–2010 m. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Lietuvos dailės muziejumi parengė ir išleido vieno žymiausių senosios Lietuvos valstybės istorijos tyrinėtojų, Vilniaus universiteto profesoriaus habil. dr. Mečislovo Jučo specialiai parengtą jubiliejinę studiją „Žalgirio mūšis“ lietuvių ir anglų kalbomis. Kompetentingiausias istorinių kautynių ir lietuvių kovų su kryžiuočiais tyrinėtojas Lietuvoje, 1959–1999 m. paskelbęs keturias monografijas apie Žalgirio kautynes, prof. M. Jučas šioje savo studijoje plačiajai kultūrinei visuomenei populiariai pristatė Žalgirio mūšio aplinkybes, eigą ir padarinius. Knyga gausiai iliustruota originalia ikonografija.

Informacija apie knygos įsigijimą:
http://www.valdovurumai.lt/Leidiniai/Knygos.lt.htm
http://www.ldm.lt/LDM/LDM_leidiniai_2009.htm


2010 m. liepos 1 d., ketvirtadienį, 18 val.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Didžioji menė)
Katedros a. 4, Vilnius

Poezijos ir muzikos vakaras, skirtas pergalės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms

Vakare dalyvauja poetai, rašytojai, aktoriai Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis, Vladas Braziūnas, Aidas Marčėnas, Donaldas Kajokas, Uladimiras Arlau (Uladzimir Arlau, Baltarusija), Olesis Ilchenko (Oles Ilchenko, Ukraina), Kornelijus Platelis, Remigijus Vilkaitis, Andrius Bialobžeskis, Aldona Bendoriūtė, savaitraščio „Literatūra ir menas“ paskelbto anoniminio eilėraščio, skirto Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, konkurso laureatai Edmundas Janušaitis, Vytautas Jancikevičius, Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, Tomas Taškauskas, Sigita Tamošauskaitė. Taip pat bus skaitomi Juditos Vaičiūnaitės, Raimondo Jonučio, Kornelijaus Platelio eilėraščiai. Vakaro metu muzikuos Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“ (vadovas Lionius Treikauskas), sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ (vadovė Daiva Vyčinienė). Skambės Antonijaus Vivaldžio (Antonio Vivaldi), Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart), Frederiko Šopeno (Frédéric Chopin), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai, lietuvių istorinės sutartinės.

Vakaro rengėjai: Rašytojų klubas, savaitraštis „Literatūra ir menas“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Rėmėja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

           


2010 m. liepos 6 d., antradienį, 14 val.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų prieigos, Katedros aikštė

„Oi mes josim karelėn“. Teatralizuotos Vytauto Didžiojo palydos į Žalgirio mūšį

Per teatralizuotą ceremoniją, atvėrus Valdovų rūmų vartus, į Žalgirio mūšį bus išlydėtas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jis duos iškilmingą priesaiką. Bus nuleista virš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų plevėsuojanti Lietuvos valstybės istorinė vėliava, sugiedotas istorinis XIV–XV a. himnas „Dievo Gimdytoja“.

Renginio dalyviai: vėliavininkų grupė „Storici Sbandieratori delle Contrade di Cori“ (Italija), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopa, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, choras „Jauna muzika“, Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, folkloro grupės „Kūlgrinda“ ir „Sedula“, senosios muzikos ir šokio kolektyvai „Banchetto musicale“, „Festa Cortese“, „Lirum“, „Puelli Vilnenses“.

Rengėjai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus miesto savivaldybė.

           


2010 m. liepos 6 d., antradienį, 16 val.
Taikomosios dailės muziejus
Arsenalo g. 3A, Vilnius

Parodos „Žalgirio pergalės atmintis“ atidarymas

Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programos paroda „Žalgirio pergalės atmintis“ 2010 m. liepos 6–spalio 10 d. rodoma Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, o spalio 14–gruodžio 20 d. Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje. Istorinės ikonografijos ir istorinių relikvijų fotografijų paroda vaizdžiai pristato vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių. Ypač ryškų įspūdį parodos ekspozicijoje perteikia trys panoraminio dydžio batalinių paveikslų iš Lenkijos, Ukrainos ir Čekijos skydai: Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslo „Žalgirio mūšis“ (Varšuva), Zygmunto Rozvadovskio (Zygmunt Rozwadowski) ir Tadeušo Popielio (Tadeusz Popiel) kūrinio „Žalgirio mūšis“ (Lvovas) ir Alfonso Muchos (Alphonse Mucha) drobės „Po Žalgirio mūšio“ (Moravijos Krumlovas) faksimilės. Parodoje atskleidžiama Žalgirio kautynių eiga, jų priežastys ir istorinė reikšmė, pristatomi svarbiausi lietuviški su Žalgirio mūšiu susiję kultūriniai projektai, Žalgirio įvaizdžio atspindžiai mene. Per atidarymą koncertuoja Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.

Rengėjai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lenkijos institutas Vilniuje.

Rėmėjai: AB „Lietuvos dujos“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

               


2010 m. liepos 14 d., trečiadienį, 17 val.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Gotikinė antikamera)
Katedros a. 4, Vilnius

Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimas. Odė Vytautui Didžiajam – vaizdas ir žodis

Kultūros vakare dalyvauja senųjų šokių kolektyvas „Festa Cortese“ bei Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos scenos ir estrados meno studija „Žodžio judesys“. Renginyje bus interpretuojami Mikalojaus Husoviano ir Vinco Pietario kūriniai, pristatyta Viduramžių šokių programa pagal XIII a. dramą „Ludus Danielis“.

Vakaro rengėjai: senųjų šokių kolektyvas „Festa Cortese“, Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos scenos ir estrados meno studija „Žodžio judesys“, VšĮ „Vita antiqua“, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Valdovų rūmų paramos fondas.

               


2010 m. liepos 15 d., ketvirtadienį, 17 val.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Didžioji menė)
Katedros a. 4, Vilnius

„Tauta tvirta tartum pilis“. Iškilmingas koncertas didžiajai Žalgirio pergalei

Žalgirio idėja, kaip gyvybinga Lietuvos praeities ir dabarties jungtis, įspūdingame renginyje sutelks žinomus Lietuvos žmones, garsius klasikinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus, kultūrininkus. Muzikiniu ir literatūriniu renginiu siekiama aktualinti Žalgirio istorinę tradiciją, išryškinti šios pergalės reikšmę ir svarbą praeities kartoms ir šiandieninės Lietuvos žmonėms. Iškilmingame koncerte ketina dalyvauti poetas Justinas Marcinkevičius, operos solistai Vytautas Juozapaitis, Ona Kolobovaitė, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dainininkai Neda Malūnavičiūtė, Gytis Paškevičius, Olegas Ditkovskis, Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto“ (vadovas Arūnas Dambrauskas). Šventinės programos dalis stilizuotu muzikiniu literatūriniu pasakojimu apie Žalgirio epochą ir nūdieną bei tautiškumo dvasia susies etnologė, lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė.

Vakaro rengėjai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“.
Renginio režisierė Kristina Gadeikytė
Rėmėjas: UAB „Piano.lt“.

       


2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienį, 17 val.
Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmai
Vilniaus g. 22, Vilnius

Tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ atidarymas

Tarptautinė paroda Vilniuje veiks iki 2011 m. kovo mėnesio. Ja siekiama ne tik paminėti istorinių Žalgirio kautynių 600 metų jubiliejų, bet ir atskleisti šio lemtingo įvykio istorinio atminimo saugojimo tradiciją bei svarbius jo ženklus nuo pat XV a. iki šių dienų. Svarbiausias parodos akcentas – tokios atminimo tradicijos vienas ryškiausių liudytojų – monumentalus lenkų dailininkų Zygmunto Rozvadovskio (Zygmunt Rozwadowski) ir Tadeušo Popielio (Tadeusz Popiel) 1910 m. nutapytas Žalgirio mūšio paveikslas-panorama, skirtas istorinių kautynių 500 metų jubiliejui paminėti. Kūrinys iki Antrojo pasaulinio karo buvo eksponuojamas Krokuvoje, tačiau šiandien jis saugomas Lvove. Kartu su šiuo paveikslu parodoje numatyta rodyti istorinių trofėjinių Žalgirio mūšio vėliavų kopijas, kitas kautynių relikvijas, XV–XX a. eksponatus (paminklus ir jų modelius, spaudinius, ginklus, šarvus, ikonografinę medžiagą ir kt.), liudijančius gyvą Žalgirio mūšio atminimą daugelio tautų savimonėje ir kūryboje. Lietuvoje šis atminimas akyliausiai sergėtas Vilniaus katedroje. Joje buvo sudėta dalis trofėjinių kryžiuočių vėliavų, kurios sudegė XVI a. pradžioje, taip pat įrengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, atkurtas XIX a. viduryje. Vienas įdomiausių ir Lietuvai aktualiausių parodos akcentų − nežinomo Vokiečių ordino karo vado laiškas Ordino didžiajam magistrui, parašytas apie 1411–1413 m. ir atrastas bei paskelbtas prof. Sveno Ekdahlio (Sven Ekdahl). Jame aiškinama, kad lietuviai „Didžiajame mūšyje“ ne bėgo, o tiesiog surengė klaidinantį atsitraukimo manevrą, suardžiusį riterių gretas ir nulėmusį mūšio baigtį Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių naudai bei leidusį sutriuškinti Vokiečių ordino riterių kariuomenę.

Laiško teksto vertimas:

Mielas pone magistre, jeigu Dievas taip nusprendė, kad su savo priešais turite susitikti, surinkti kariuomenę ir ją prieš savo priešus pasiųsti, tai mes jums patariame, kad tuos svečius, kurie pas jus yra ir apie kuriuos žinote, jog tie tinkami, pasiimtumėte į kariuomenę. Ir įsakykite savo vadams, kad jie paklustų ir pasiliktų tose pozicijose, į kurias yra pasiųsti. Gali atsitikti taip, kad jūsų priešai mėgins apsimesti, jog viena ar dvi vėliavos bėga, bet tai yra planas, kuriuo jie nori suardyti jūsų eiles, nes žmonės labai mėgsta vytis, kaip tai ir atsitiko didžiajame mūšyje. Taigi įsakykite griežčiausiai, kad jie elgtųsi taip; jūsų žmonės privalo pasilikti savo eilėse. Jeigu vėliava ar eilė supras tą mintį, tai žmonės taip greitai nežus. Kiekvienas juk nori vytis ir mano, kad mūšis laimėtas, bet nežino, kad jis yra jau pusiau pralaimėtas. Ir todėl mes jums patariame ir tikiname, kad kiek galėdami savuosius laikytumėte savo eilėse ir neleistumėte jiems vytis iki tol, kol nepamatysite, kad priešų vėliavos paskui pavienius bėgančius karius irgi pradeda bėgti. Todėl griežčiausiai įsakykite savo vadams, kad jie laikytųsi šio nurodymo, nes per kautynes dažnai taip būna, kad vejamasi 20 ar 30 žmonių, bet jie tai daro norėdami suardyti mūsų eiles. Tikėdamiesi naudos, tuo pasidarome daug žalos.

Parodos rengėjai ir dalyviai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje, Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija), Krokuvos istorijos muziejus (Lenkija), Lvovo istorijos muziejus (Ukraina), Valbžycho meno galerija – Ksionžo pilis (Lenkija), Prūsijos kultūros paveldo slaptasis valstybės archyvas Berlyne (Vokietija).

Parodos rėmėjai: UAB „BTA draudimas“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lenkijos institutas Vilniuje.

               


 

Į viršų
Į skyriaus pradžią
Į svetainės pradžią
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai