EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome
Į svetainės pradžią  
RINKINIAI, RINKMENOS
Eksponatų duomenų bazė


Paieška
Pavadinimas:  
Pobūdis: Šalis:
Laikotarpis: Įsigijimo data:



VR-108
Kasapanka
Italija, Lombardija
XVI a. pr. (apie 1510–1515)
Riešutmedis, geležis, drožyba
170 x 70 x 66 cm
Įsigyta 2006 m. Belgijoje valstybės biudžeto lėšomis. Taikant Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 dalies 3 punkto nuostatą apie neskelbiamas derybas, galutinė nuderėta kaina – 43 000 Eurų.
Viešai eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, nuo 2006 m.

Reta ir vertinga kasapanka, savo formomis dar primenanti gotikines skrynias, pasižymi itin meistriškai stilizuota augaline reljefine ornamentika drožinėta fasadine plokštuma, savo faktūra greičiau primenančią prabangų altembaso audinį. Kasapankos kampai akcentuoti kariatidžių drožiniais, kojelių formos primena gulinčių liūtų galvutes, kasapankos apatinis kraštas puoštas pynutės ornamentu. Tokia kasapankos stilistika būdinga pačios XVI a. pradžios Milano (Lombardijos) meistrų kurtiems baldams. Baldo būklė gera. Kasonės ir kasapankos baldų tipas, išsivystęs iš viduramžiškų skrynių ir suolų, XV–XVII a. buvo pats populiariausias visos Europos valdovų, didikų, aukštų Bažnyčios hierarchų, turtingų miestų patricijų rezidencijų interjerų akcentas. Šio tipo baldai renesanso ir ankstyvojo baroko rūmų interjeruose buvo patys universaliausi bei skaitlingiausi. Juose buvo saugoma patalynė, indai, drabužiai, brangenybės, dokumentai ir kitas turtas. Kasapankos, išlaikę daugiau suolo elementų, taip pat dažniau naudotos kaip suolai bei gultai.

Įsigyta kasapanka atitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių atrankos kriterijus: bendrąsias nuostatas, tipologinį, chronologinį, meninį, stilistinį bei geografinį. Kasapanka sukurta Bonos Sforcos jaunystės laikais Milano, kuriame būsimoji Lietuvos ir Lenkijos valdovė buvo auklėjama, meistrų. Tad būtent tokie baldai supo Milano Sforcų pilyje Boną Sforcą jaunystės metais, tokiose skryniose ji savo turtus atsivežė į Lietuvą ir Lenkiją, ištekėjusi už Žygimanto Senojo. Ši valdovė kartu su savimi atsivežė nemažai italų menininkų, amatininkų, kurie toliau dirbo Krokuvoje bei Vilniuje. Su Lombardija Lietuvos bei Lenkijos santykiai tuo metu buvo itin aktyvūs. Vadinasi, ši kasapanka istoriniame kontekste turi ypatingą reikšmę bei vertę būsimojoje Valdovų rūmų interjerų ekspozicijoje. Todėl ją, kaip vieną ankstyviausių Valdovų rūmams įsigytų bei tipingiausių Bonos Sforcos jaunystės metų Milane baldų, numatyta eksponuoti atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų trečiojo aukšto privataus valdovės apartamento salėje (kabinete, 04-3.05), kurioje numatyta atkurti renesansinio interjero stilistikos įvaizdį. Reikia pažymėti, jog istoriniai šaltiniai liudija, kad būtent šiame korpuse XVI a. buvo Bonos Sforcos apartamentai.
Kasapanka dezinfekuota, nuvalyta, poliruota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistų.



 

Į viršų
Į svetainės pradžią
© Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai