EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome
Į svetainės pradžią  
RINKINIAI, RINKMENOS
Eksponatų duomenų bazė


Paieška
Pavadinimas:  
Pobūdis: Šalis:
Laikotarpis: Įsigijimo data:



VR-145
Kasapanka
Vidurio Italija
XVI a. pr.
Riešutmedis, geležis, drožyba, lakavimas
184 x 58 x 58 cm
Įsigyta 2007 m. Lietuvoje valstybės biudžeto lėšomis. Taikant Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 dalies 3 punkto nuostatą apie neskelbiamas derybas, galutinė nuderėta kaina – 13 000 Eurų.
Viešai eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, nuo 2007 m.

Retas, pasižymintis ypatingai išraiškinga drožyba ir ankstyvas renesansinis XVI a. pradžios baldas savo fasadinės plokštumos trinario skaidymo būdu primena dar vėlyvosios gotikos skrynioms būdingą kompoziciją. Kasapanka išsiskiria meistriška stilizuotų augalinių ornamentų negilaus reljefo drožyba, primenančia maureskos ornamentiką. Centre, apskritame vainike sukomponuotas herbinis skydas, liudijantis, jog skrynia priklausė italų aristokratų giminei. Baldo dangčio ir apačios karnizai profiliuoti, skrynia neturi kojelių, kas vėlgi būdinga dar vėlyvosios gotikos analogiškiems baldams. Kasapankos vertę išskirtine daro ankstyva šio renesansinio kūrinio chronologija, gotikai būdingi kompozicijos ir saviti drožybinio dekoro motyvai, taip pat palyginti gera būklė.

Kasapanka atitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių atrankos kriterijus: bendrąsias nuostatas, tipologinį, chronologinį, meninį, stilistinį bei geografinį. Tai Bonos Sforcos jaunystės metų Vidurio Italijos Renesanso pradžios dailės estetines nuostatas bei vis dar gajas gotikos tradicijas atspindinti kasapanka. Kaip žinoma, to meto Lietuvos ir Lenkijos kultūriniai bei meniniai ryšiai su šiuo Vidurio Italijos regionu buvo itin intensyvūs, Krokuvoje ir Vilniuje dirbo daug iš Toskanos ir aplinkinių regionų kilusių italų menininkų, kurie perstatė ir išplėtė Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto rezidenciją Vilniaus Žemutinėje pilyje. Didelę įtaką šiems darbams turėjo ir Bona Sforca, kuri, atkeliaudama iš Italijos į Lenkiją ir Lietuvą, savo turtus ir kitus reikmenis atsigabeno ir panašiose skryniose, kurios vėliau puošė jos rezidencijų interjerus. Planuojama, jog ši kasapanka bus eksponuojama atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų antrojo aukšto tarnybinio apartamento salėje (01-2.12), kurioje numatoma atkurti vėlyvosios gotikos ir Renesanso dermę, būdingą paskutiniųjų Jogailaičių meninei tradicijai, iliustruojančio interjero įvaizdį.
Kasapanka dezinfekuota, valyta, poliruota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistų.



 

Į viršų
Į svetainės pradžią
© Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai