EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome
Į svetainės pradžią  
RINKINIAI, RINKMENOS
Eksponatų duomenų bazė


Paieška
Pavadinimas:  
Pobūdis: Šalis:
Laikotarpis: Įsigijimo data:



VR-148
Dekoratyvinė lėkštė
Vokietija, arba Italija
XVI a.
Vario lydinys, kalstymas
D 48 cm
Įsigyta 2007 m. Italijoje valstybės biudžeto lėšomis. Taikant Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 dalies 3 punkto nuostatą apie neskelbiamas derybas, galutinė nuderėta kaina – 7 000 Eurų (už tris lėkštes, žr. ir 147, 148, t. y. kiekviena lėkštė įvertinta vidutiniškai po 2 333 Eurus).
Viešai eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, nuo 2007 m.

XV–XVI a. Vokietijoje, dažniausiai Niurnberge, kalstytos dekoratyvinės lėkštės plačiai ir skaitlingai paplito visos Europos valdovų, didikų, aukštų Bažnyčios hierarchų, turtingų miestų patricijų rezidencijose. Kaip indai maistui lėkštės naudotos rūmų pokyliuose, vėliau tapo interjerų puošybos mažosiomis formomis, kabinamomis ant sienų arba statomomis ant baldų. Dėl dažno naudojimo buityje šio tipo dirbiniai dažnai yra sunykę, daug kartų restauruoti. Jie yra itin būdingi XV–XVII a. rezidencijų istorinių interjerų akcentai. Lėkštės, kuri išsiskiria savo kiek didesniais, nei įprasta matmenimis, būklė patenkinama. Iš trijų kartu įsigytų dekoratyvinių lėkščių (VR-146, VR-147 ir VR-148) ši yra ne tik didžiausio, beveik pusmetrį siekiančio skersmens, tačiau ir kalstyta skirtinga, jau Renesansui būdinga ornamentika. Lėkštės centre dominuoja kesono rozetę primenantis gėlės žiedo motyvas, o atbraila iškalstyta iškilių ovalų girliandos motyvu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog ši lėkštė galėjo būti sukurta ne Vokietijoje, o Italijoje.

Dekoratyvinė lėkštė atitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių atrankos kriterijus: bendrąsias nuostatas, tipologinį, chronologinį, meninį, stilistinį bei geografinį. Ji atspindi Renesanso epochos greičiausiai italų taikomosios dailės kūrinių raidą bei to meto rūmų buitį. Lėkštės geografinė kilmė pabrėžia istorinius Lietuvos ir Lenkijos bei jos valdovų kultūrinius ir meninius ryšius Renesanso epochoje su Italijos ir Vidurio Europos kultūros bei meno centrais. Tokių lėkščių, sprendžiant iš rašytinių šaltinių, ikonografijos bei išlikusių vertybių, yra gana daug būta ir Lietuvos bei Lenkijos valdovų bei didikų rūmuose. Jų iš Italijos galėjo atsivežti ir Bona Sforca. Įsigytą dekoratyvinę lėkštę numatoma eksponuoti atkurtų Valdovų rūmų trečiojo aukšto valdovių privataus apartamento salėje (kabinete, 04-3.05), kurios interjeras kurs Bonos Sforcos laikų renesansinės reprezentacinės salės įvaizdį.
Dekoratyvinė lėkštė valyta, restauruota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistų.



 

Į viršų
Į svetainės pradžią
© Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai