EN  /   DE  /   FR  /   IT   /   PL  /   RU 
Kontaktai Svetainės struktūra Pritaikyta neįgaliems Klausiate‑atsakome
Į svetainės pradžią  
RINKINIAI, RINKMENOS
Eksponatų duomenų bazė


Paieška
Pavadinimas:  
Pobūdis: Šalis:
Laikotarpis: Įsigijimo data:



VR-43
Kasonė
Italija, Lombardija
XVI a. pab.
Riešutmedis, geležis, drožyba
170 x 60 x 64 cm
Įsigyta 2005 m. Italijoje valstybės biudžeto lėšomis. Taikant Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 dalies 3 punkto nuostatą apie neskelbiamas derybas, galutinė nuderėta kaina – 10 000 Eurų.
Viešai eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, nuo 2006 m.

Buvusio savininko vadinta kasone, tačiau tiksliau vadintina kasapanka išsiskiria fasadinės plokštumos išraiškingu akanto lapų ornamento reljefu, įrėmintu astragalo juostele. Reljefo centre ovalo formos iškilus laukas, kuriame turėjo būti herbas. Tokia fasadinės plokštumos dekoro kompozicinė schema būdinga visai grupei išlikusių XVI–XVII a. Šiaurės ir Vidurio Italijos kasapankų bei kasonių. Baldą parduodant, savininkas, nenorėdamas, jog nebūtų žinoma apie giminės istorinių vertybių pardavimą, herbo reljefą tiesiog nulygino. Kasapanka taip pat turi išraiškingai drožinėtus kampus ir kojeles. Baldo būklė gera. Kasonės ir kasapankos baldų tipas, išsivystęs iš viduramžiškų skrynių ir suolų, XV–XVII a. buvo pats populiariausias visos Europos valdovų, didikų, aukštų Bažnyčios hierarchų, turtingų miestų patricijų rezidencijų interjerų akcentas. Šio tipo baldai renesanso ir ankstyvojo baroko rūmų interjeruose buvo patys universaliausi bei skaitlingiausi. Juose buvo saugoma patalynė, indai, drabužiai, brangenybės, dokumentai ir kitas turtas. Kasapankos, išlaikę daugiau suolo elementų, taip pat dažniau naudotos kaip suolai bei gultai.

Įsigyta kasapanka atitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių atrankos kriterijus: bendrąsias nuostatas, tipologinį, chronologinį, meninį, stilistinį bei geografinį. Žygimanto Augusto ir pirmųjų elekcinių Abiejų Tautų Respublikos valdovų laikais, kai buvo sukurta ši kasapanka, Lietuva bei Lenkija tradiciškai palaikė glaudžius kultūrinius ir meninius ryšius su Italija, taip pat ir jos šiauriniais regionais su Lombardija priešakyje. Šiuos ryšius itin sustiprino Bona Sforca, kurios tėvas buvo Milano kunigaikštis. Įsigytą kasapanką numatyta eksponuoti atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų trečiojo aukšto reprezentacinio trakto salėje (antikameroje, 01-3.07), atspindinčioje manieristinio interjero stilistikos įvaizdį.
Kasapanka dezinfekuota, nuvalyta, poliruota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistų.



 

Į viršų
Į svetainės pradžią
© Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai